– Henri Bergsono trukmės teorija – Tarkime, priešais mūsų akis – bėgių platforma, besimaudanti saulės spinduliuose. Aplink ją vaikšto būrelis vyrų ir moterų. Iš vaizdo rėmų gelmės išnyra tiesiai link kameros artėjantis traukinys. Tai Auguste’o ir Louiso Lumière’ų sukurtas filmas „L’Arrivee d’un Train en Gare de La Ciotat“ („Traukinio atvykimas į stotį“), kuris truko tik… Skaityti toliau »
– Kinematografijos ir filosofijos santykis: nuo kino istorijos prie kino filosofijos – Kinas – viena naujausių meno šakų, kurios atsiradimą, nenuostabu, lėmė ypatingas XIX amžiaus potraukis naujiems atradimams, technikos tobulinimui, judėjimui ir, žinoma, optinei apgaulei. Būtent pastarąja ir rėmėsi didžioji dauguma išradimų. „Jau egiptiečiams buvo žinoma, kad pamatytas vaizdas kurį laiką išlieka akyse (vaizdo persistencija),… Skaityti toliau »
Visi Andrejaus Tarkovskio filmai – tai autoriaus pasakojimas apie save ir pasaulį, kuriame jam lemta gyventi ir kurti. Šis pasaulis yra unikalus menininko suvokimo darinys, kuriame harmoningai susilieja matomi ir nematomi realybės aspektai, „normalaus“ ir perversiško pradai. A. Tarkovskio filmuose sutaikoma net ir tai, kas atrodo esą iš esmės nesuderinama – gyvenimas ir mirtis. Menininko… Skaityti toliau »
III dalis „Balso netektis ir atgavimas“: Nors žiauriausios filmo scenos neabejotinai yra totorių įsiveržimas į miestą, lydimas kruvinų jo gyventojų skerdynių, tačiau absoliuti prievarta prieš Kitą arba žmogiškumo netekimas įprasminamas paties Andrejaus Rubliovo nuopolyje. Filmo dalyje, pavadintoje „Aistros pagal Andrejų“, pateikiamas jo ir Teofano Graiko pokalbis aiškiai rodo du skirtingus požiūrius į žmogaus prigimtį. Vienoje… Skaityti toliau »
II dalis „Bučinio prievarta“: Žvilgsnio fenomenologija, kaip parodo Sartre’as, autentišką Aš ir Kito santykį paverčia dviejų laisvių konfliktu. Aš tapatybė gimsta kovos lauke. Būtent tokia, sartriška žvilgsnių dvikova prasideda jau minėtas Andrejaus Rubliovo susitikimas su jauna pagone. Iš pradžių slaptas, beveik panoptinis nuogą kūną slapčia stebintis jo žvilgsnis greitai demaskuojamas ir stoja į atvirą mūšį,… Skaityti toliau »
I dalis „Žiauri pradžia – skrydis ir nuopolis“: Daugelis šiuolaikinių teoretikų teigia, kad prievartos nesama kitokiu pavidalu kaip tik prievarta reprezentacijose. Taigi mąstyti prievartą reiškia tirti, kaip kuriamos ją įsimbolinančios reprezentavimo technikos – specifiniai diskursai bei meniniai žanrai. Posūkis į vizualumą šiuolaikinėje kultūroje skatina apmąstyti ne tik prievartos priklausomybę nuo kalbos, bet ir jos… Skaityti toliau »