Žymų Archyvai: supratimas

M. K. Č. Pasaulio sutvėrimas: II Eonas – Meilė

pagal | 2012 02 04

Gulkis saule jau upės paklotos Iškedentos jau priemiesčio upės miglotos Ir jausmai jau seniai susitaikė ir protas Kad manęs neprisimena dulkės A. A. Jonynas Meilės nėra. Cha, cha, žiemos pabaigoje, vieną trumpiausio mėnesio dieną, netgi jo aritmetiniame viduryje, visa nusidažo raudona spalva ir įgyja dviejų užapvalintais kampais sulietų trikampių formą. Meilės diena! Besisukantiems šio svaigulio… Skaityti toliau »

M. K. Č. Pasaulio sutvėrimas: I Eonas – Mirtis

pagal | 2012 01 15

Buvimo ir nebuvimo įtampa užklumpa visiškai netikėtai, nelauktai ir dažniausiai absoliučiai kasdieniškose situacijose (besiruošiant užmigti lovoje, pilant pieną į kavą, ramiai stebint tekantį upelio vandenį, žvelgiant, kaip tavo paspirtas kamuolys, skambant Handelio operos „Rinaldo“ akordams, palengva ritasi ką tik nupjautos žolės paviršiumi) ir supurto įprastą gyvenimo ritmą. Aš esu baigtinis. Mirtis. Kiek toks atsiveriantis metafizinis… Skaityti toliau »

M. K. Č. Pasaulio sutvėrimas: Pradžia

pagal | 2011 12 31

Pasaulio sutvėrimas. Pradžia. Paslapties šydas. Ką daryti/ką suprasti/kaip jaustis/ką mąstyti/kur man dėtis tokio siaubingo įvykio situacijoje? Protingi žmonės yra pasakę, kad geriausia žmogui negimti. Bet ką daryti, jei jau gimei? Kartais apninka siaubingas blaškulys: norisi kažkur mestis ir bet kokia kaina praplėšti šią uždangos skraistę, kad tik dingtų šis nuolatos lydintis užkeikimas. Tas pradžios ir… Skaityti toliau »

Supratimo problemos kontūrai dvasios mokslų metodo paieškoje: Wilhelm Dilthey

pagal | 2011 03 05

(Epistemologinė hermeneutikos interpretacija) Wilhelmas Dilthey – vokiečių dvasinės kultūros istorikas, filosofas, kurio vieta hermeneutinės filosofijos raidoje yra tikrai išskirtinė. Siekdamas plačiau pažvelgti į interpretacijos meno plėtrą bei būklę, Dilthey padarė išvadą, jog iki šiol nusistovėjusi nuomonė, kad hermeneutikos objektu gali būti tik Šventasis raštas arba antikos literatūra, yra klaidinga. Anot filosofo, aiškinimo objektu drąsiai gali… Skaityti toliau »

Apie meluojantį žmogiškumą ir destruktyvų subjektyvumą

pagal | 2011 02 12

Melas pagal pačią savo sampratą siejasi su kažkuo paslėptu, vis dar nežinomu. Melas visuomet yra paslėptas melas. Jei kalbama apie viešą, „akivaizdų“ melą, tuomet reikalą turime su ideologinio pobūdžio iškraipymu, kuris jau liečia pačią mūsų žiūros konfigūraciją ir pastarosios ypatybes. Apie tikrąjį melą, kuris visuomet pasprunka nuo bet kokio tematizavimo ir konteksto, mažai ką tegalime… Skaityti toliau »