Po penkiasdešimties metų radikaliausių pokyčių mene, einant nuo atvaizdavimo link laisvos abstrakcijos, Cézanne’o tapyba, kuri šiandien atrodo senamadiška dėl polinkio į gamtą, patvirtina savo gyvastingumą ir įkvepia jaunuosius nūdienos tapytojus. Nors mokyklos nesukūrė, po mirties jis tiesiogiai arba netiesiogiai suteikė impulsą beveik kiekvienam naujam judėjimui. Jo galia sužadinti skirtingų sričių ir temperamento menininkus, manau, yra… Skaityti toliau »
Kalbos žaidimas: pranešti, ar tam tikras kūnas yra už kitą šviesesnis ar tamsesnis. – O dabar – jam giminingas: nusakyti šviesumo santykį tarp tam tikrų dažų atspalvių. (Palyginkime su šituo: nustatyti dviejų lazdų ilgių santykį; nustatyti dviejų skaičių santykį). – Abiejuose kalbos žaidimuose sakinių forma yra ta pati: „X yra šviesesnis už Y.“ Bet pirmajame… Skaityti toliau »
„Spalvos skatina mus užsiimti filosofija“ (Ludwig Wittgenstein). – Šiais laikais gaji nuomonė, kad spalvos nėra tikros, t. y. jų būtis yra „subjektyvi“, o tikrai yra tai, kas „objektyvu“, t. y. matematinės eksperimentinės fizikos objektas – tam tikro ilgio banga ir tam tikras virpesių per sekundę skaičius. Tad subjektyvų spalvos įspūdį galima siekti paaiškinti šios… Skaityti toliau »
Savo civilizacijų teorijoje išskirdamas pavienes uždaras kultūras kaip tam tikrus organiškus darinius ir kiekviename iš jų atrasdamas tik jai vienai būdingą simbolinį profenomeną, Oswaldas Spengleris mėgina atskleisti, kaip šis pirminis simbolis determinuoja visą kultūros pasaulėžiūrą. Bene daugiausia dėmesio skirdamas dviejų – apoloniškosios (Antikos) ir faustiškosios (Vakarų) – kultūrų analizei, šią idėją jis iliustruoja pasitelkdamas įvairias kultūrines… Skaityti toliau »