Ironija po Fichte’s. Kantas įkūnijo tokią šiuolaikinę spekuliaciją, kuri, pasijutusi subrendusia ir savarankiška, ėmė bodėtis dogmatizmo prieglobsčiu ir tapo panaši į sūnų paklydėlį, pareikalavusį, kad tėvas padalintų palikimą. Jau aišku, kas iš to išėjo. Aišku ir tai, kad spekuliacijai neprireikė vykti į tolimus kraštus, kad ten pavėjui paleistų jai priklausančią dalį, kadangi dalybų… Skaityti toliau »
1841 m. rugsėjo 29 Sørenas Aabye Kierkegaardas apgynė filosofijos magistro disertaciją „Apie ironijos sampratą, nuolatos atsižvelgiant į Sokratą“. Šį darbą jaunasis Siorenas parašė daniškai – netradiciškai tam laikmečiui (ir tik gavęs karaliaus leidimą), nes jautė, kad gimtoji kalba leis geriausiai atskleisti ironijos temą. Tiesa, disertaciją jam teko apginti pagal to meto tradiciją – lotyniškai. Ir tai… Skaityti toliau »
1979 m. pensijon išėjęs žurnalistas I. F. Stone’as žurnale The New York Times Magazine rašė apie naujai aptiktą pasitenkinimą senovės graikų kultūros studijomis bei viltį išknisti „paskutinę sensaciją“, kuri išsklaidytų miglą, vis dar supančią Sokrato bylą, tą cause célèbre, jau kelis šimtmečius vedančią iš proto tyrinėtojus ir istorikus. Jis manė radęs naujų įrodymų, kurie leidžia naujai pažvelgti… Skaityti toliau »
Gerbiami kolegos, balandžio 14 dieną Aplinkkeliai apsilankė tarpuniversitetiniame seminare „Antika ir naujoji lietuvių kultūra“, kuris yra orientuotas į 1795 – 1990 m. lietuvių kalba rašytų tekstų, Lietuvoje vykusių politinių ir kultūrinių reiškinių santykio su Antikos paveldu apmąstymą. Seminaras žada gyvuoti ne vienerius metus. Tikimasi seminaro pranešimų pagrindu parengti labai įdomią knygą. *** Pristatome fenomenologo Daliaus… Skaityti toliau »