Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988): Skaitant vien Platoną, galima pamanyti, kad Sokratas bendrapiliečių nemalonę užsitraukė dėl savo niekad nenusibostančio užsiėmimo – protinimo apie dorybes. Bet jeigu paliksime „Apologiją“ ramybėje ir akis atversime plačiau, pamatysime, jog konfliktas tarp Sokrato ir jo gimtojo miesto kilo todėl,… Skaityti toliau »
Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988): Homerą, kaip graikų Bibliją, galėjo cituoti bet kuris iš ginčininkų, kadangi jis nešykšti dviprasmybių ir prieštarybių, kaip ir mūsų Šventasis Raštas. Šis dalykas ypač išryškėja svarstymuose apie tai, ar žmonių bendruomenė yra kaimenė, kurios saugumą užtikrina ganytojas, ar polis,… Skaityti toliau »
Italų filosofą Giorgio Agambeną kalbina Rusijos menininkų, kritikų ir rašytojų sambūris Chto Delat („Ką daryti?“). Pokalbyje nagrinėjamos sąsajos tarp subjektyvumo, poezijos, kalbos, politikos ir filosofijos. Pateikiame pokalbio garso įrašo transkripciją. – „Poezija ir filosofija man tėra du intensyvumai, kurie teka per kalbos lauką. Kalbą regiu kaip lauką, tarsi fizikoje, kur esti elektromagnetinis laukas, intensyvumai ir… Skaityti toliau »
Neseniai viešojoje erdvėje lietuvių kalba pasirodęs italų teoretiko Giorgio Agambeno veikalas „Homo sacer: suvereni galia ir nuogas gyvenimas“ – įdomus ir intriguojantis dalykas intelektualinių/teorinių rebusų mėgėjams. Knygos leidėjai anotacijoje pažymi, jog tai žymiausias ir svarbiausias autoriaus veikalas, pradėjęs du dešimtmečius trukusį filosofinės archeologijos projektą, kurį sudaro devynios knygos, plėtojančios žmogaus ir politinės, teisinės bei religinės… Skaityti toliau »
Aplinkkeliai.lt perkratė savo kamarėlę ir joje rado kiek apdulkėjusį, bet nepraradusį savo vertingumo garso įrašą, kuriame įamžinta diskusija su įtakingu britų literatūrologu, literatūros kritiku ir kultūros teoretiku Terry Eagletonu. Diskusijoje, kurią jums pateikiame, kalbama apie „Naujosios kairės“ judėjimą, Karlo Marxo minties reikšmę šiuolaikinei politikai, meno ir politikos santykius bei didžiausias dabartines politines grėsmes. – ***… Skaityti toliau »
Vieną iš mūsų svetainės aplinkkeliai.lt redaktorių Tautvydą Vėželį kalbina Živilė Filmanavičiūtė. Pokalbyje gvildenami laisvės, politikos ir filosofijos klausimai. /// Vasario 16-oji yra laisvos, savarankiškos tautos, lietuvių politinės bendruomenės atkūrimo diena. Ką ši data žymi jums asmeniškai? Ar švenčiate šią šventę? – Vasario 16-ąją prisimenu šviesiai ir su tam tikra nostalgija, nes po Pirmojo… Skaityti toliau »
Ar postmoderni politinės filosofijos mintis pasiūlo savitą sprendimą? – Galbūt. Tai galėtų būti dvipolinės skirties teorija/praktika niveliacija estetizacijos proceso dėka. Galimi turininiai kitoniškumo „atributai“: 1. Postmoderni politinė mintis – tai kokybiškai kitoniška situacija: įsivyrauja visuotinos estetizacijos situacija bei kūrybiškumo kriterijus. 2. Estetikos vieta visiškai kita, nei iki tol vyravusios politinės minties atveju: politinė/socialinė terpė pradedama… Skaityti toliau »