Žymų Archyvai: Platonas

Platono ola ir kinas

pagal | 2018 09 15

Platonas savo olos alegorijoje („Valstybė“, 360 m. pr. Kr.) stulbinamai vizualiai aiškina apie pažinimo ir tikėjimo skirtumą, pateikdamas mums tai, ką galime laikyti ankstyviausiu judančių paveikslų teatro aprašymu. Ši trumpa ištrauka yra viena žymiausių filosofijoje. Filosofiškai neišsilavinę žmonės yra pristatomi kaip kaliniai, nuo gimimo prikaustyti požemio oloje ir negalintys matyti nieko, išskyrus judančius šešėlius, krentančius… Skaityti toliau »

Filosofija galėjo vadintis filologija (II)

pagal | 2018 08 11

Pokalbis su vertėja iš senosios graikų kalbos, klasikine filologe prof. Tatjana Alekniene. Mokslininkę kalbina filosofas, VGTU dėstytojas Tautvydas Vėželis. Pateikiame antrąją pokalbio dalį. //   Jūs įžvelgiate stiprų graikų mąstymo ir žodžio ryšį, kalbate apie artimą filosofijos ir filologijos santykį, apie būtinybę skaityti graikų filosofus jų gimtąja kalba. Norėtųsi pastebėti, kad raštas, kaip ir daugelis… Skaityti toliau »

Drąsa kaip dorybė (I)

pagal | 2018 03 15

Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988):   Drąsa pasireiškia įvairiai. Pasirodymas kovoje tėra primityviausias išbandymas, o štai būna akimirkų, kai atsisakymas kautis ir žudyti yra visų didžiausia drąsa. Taigi drąsa bet kokiomis aplinkybėmis yra dorybė. Jeigu drąsą imsime pavyzdžiu, įrodančiu Sokrato požiūrį, kad dorybė yra žinojimas,… Skaityti toliau »

Filosofija galėjo vadintis filologija (I)

pagal | 2017 12 30

Pokalbis su vertėja iš senosios graikų kalbos, klasikine filologe prof. Tatjana Alekniene, išvertusia Platono dialogus „Faidonas, arba Apie sielą“ (1999), „Puota, arba Apie meilę“ (2000), „Filebas“ (2017), Plotino traktatus „Apie Gėrį arba Vienį. Apie tai, kas yra bloga ir iš kur kyla“ (2011). Svarbiausios jos pačios knygos yra „Sielos dermės: filosofinės graikų etikos apybraiža“ (1999)… Skaityti toliau »

Platono atsakymas į Alano Turingo klausimą

pagal | 2017 12 18

1950-ųjų spalį filosofiniame žurnale Mind pasirodė A. M. Turingo straipsnis, pavadintas „Skaičiavimo mašinos ir intelektas“. Pirmasis šio straipsnio sakinys skelbia: „Siūlau apsvarstyti klausimą: Ar mašinos gali mąstyti?“ Po šešerių metų straipsnis buvo perspausdintas Jameso Newmano redaguotoje antologijoje The World of Mathematics pavadinimu „Ar gali mąstyti mašina?“ Nuo tada šiuo klausimu ėmė lietis publikacijų srautas, leidęs… Skaityti toliau »

Kai tavo mėgstamas filosofas yra nepakantuolis

pagal | 2017 12 09

Rodos, gyvename tokiais laikais, kai žmonės į nepakantą moja ranka. Donaldas Trumpas žvelgia į baltųjų viršenybės šalininkų minią ir joje mato „nepaprastai puikius žmones“. Paties Trumpo seksistinės pastabos jo rėmėjams sukelia ne daugiau nei sunkius atodūsius. Atviras kraštutinių dešiniųjų partijų rasizmas nesulaiko europiečių, nusivylusių savo valdžia, balsuoti už jas. Be abejo, čia savo vaidmenį atlieka… Skaityti toliau »

Dorybės ir žinojimo prigimtis

pagal | 2017 09 30

Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988):   Nūnai priartėjome prie sekančio pagrindinio skirtumo tarp Sokrato ir jo miesto. Šitai liečia du klausimus, kuriuos Sokratas, – tačiau ne miestas, – laikė susijusius neatsiejamai. Pirmasis buvo toks: „Kas yra dorybė?“ Daugybė bevaisių Sokrato pastangų apibrėžti dorybę rodo, kad… Skaityti toliau »