Žymų Archyvai: modernizmas

Basquiat ir istorijos sugrįžimas

pagal | 2023 02 28

„Basquiat savo kūryboje pernelyg gerai suvokia istoriją, priešingai nei Warholas, kuris savo kūriniais tą istoriją ištrina. Vadinasi, Basquiat ir Warholo kūryboje galima įžvelgti modernizmo ir postmodernizmo priešpriešą, kuomet jaunesnis menininkas perima ‘senesnio’ judėjimo poziciją, o vyresnis menininkas perteikia šiuolaikiškesnį stilių.“

Apie postmodernizmą ir istoriją, Frederico Jamesono ir Karlo Marxo idėjas bei Vincento Van Gogho, Andy’io Warholo ir Jeano-Michelio Basquiat kūrybą.

Jameso Joyce’o šedevras „Ulisas“

pagal | 2022 06 16

Birželio 16 dieną švenčiama „Bloomsday“, pavadinta Leopoldo Blumo, Jameso Joyce’o 1922 metų romano „Ulisas“ herojaus, vardu – veiksmas knygoje plėtojasi būtent tą dieną. „Bloomsday“ pernelyg dažnai yra komercializuotos nostalgijos pavyzdys, tačiau šiais 100-aisiais knygos išleidimo metais verta prisiminti, kodėl „Ulisas“ buvo toks revoliucingas.

Prarytas nakties ugnies. Tamsusis Guy Debord’o romantizmas

pagal | 2020 07 13

Guy Debord’as yra uždelsto veikimo bomba, kurios grėsmę pašalinti sunku. Bandytojų jau buvo. Ir jų bandymai tęsiasi. Vėl ir vėl mėginama jį neutralizuoti, nugramzdinti, estetizuoti ar paneigti jo originalumą.

Tačiau visos pastangos bevaisės. Dinamitas tebėra čia ir gali sprogti rankose kiekvieno, kuris jį pakelia ir bando nukenksminti.

M. K. Čiurlionio erdvė̃s ir žalsvų tonų tapybinė metafizika

pagal | 2016 05 15

Straipsnis skirtas kai kurių specifinių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tapybinės estetikos ir meninės kūrybos bruožų aptarimui. Jame pagrindinis dėmesys sutelkiamas į savitą čiurlionišką erdvės ir kolorito koncepciją, susiformavusią po 1905 m. kelionių į Europos kultūros ir meno centrus. Ją aptariant, pirmiausia išryškinamas dailininko santykis su nuo vaikystės supusiu gimtinės kraštovaizdžiu ir spalvomis, kuris apsprendė potraukį peizažo… Skaityti toliau »

Lietuviškas modernizmas 1960-aisiais: architektūra ir architektai

pagal | 2015 05 31

Apie architektūros istorikės Marijos Drėmaitės pranešimą „Lietuviškas modernizmas 1960-aisiais: architektūra ir architektai“ šį kartą kalbėsime mažai, nes kartais per didelis nuorodų kiekis eliminuoją mąstymą, o mąstymas, tas nenumaldomas minties judrumas, yra vienintelis filosofijos „objektas“. Norime jums suteikti pretekstą šiam judrumui. Štai keletas „pasmulkintų preteksto aspektų“ tam judrumui prasidėti. Turbūt kyla klausimas, kokią vietą užima architektūros… Skaityti toliau »