Žymų Archyvai: laisvė

Yuval Noah Harari: dirbtinis intelektas įsilaužė į žmonių civilizacijos operacinę sistemą

pagal | 2023 05 02

Dirbtinio intelekto grėsmės šešėlis persekioja žmoniją nuo pačios kompiuterių amžiaus pradžios. Iki šiol šios baimės buvo susijusios su mašinomis, naudojančiomis fizines priemones, skirtomis žudyti, pavergti ar pakeisti žmones. Tačiau per pastaruosius porą metų atsirado netikėtų naujų dirbtinio intelekto priemonių, kurios kelia pavojų žmonių civilizacijos išlikimui. Dirbtinis intelektas įgijo puikių gebėjimų manipuliuoti ir kurti – žodžiais, garsais ar vaizdais – kalbą. Šitaip dirbtinis intelektas įsilaužė į mūsų civilizacijos operacinę sistemą.

Rusijos kultūrinis antpuolis Vakaruose

pagal | 2023 02 19

Rusijos genocidinio karo prieš Ukrainą akivaizdoje pasaulis tik dabar pradėjo kreipti dėmesį į su agresoriumi susijusius dalykus, kurie dešimtmečius buvo pražiūrėti. Vis dėlto Rusijos karinis arsenalas jau nebėra sudarytas vien iš konvencinių ginklų. Vienas paveikiausių rusų ginklų yra kultūra.

Daug žmonių Vakaruose vis dar mano, kad rusiška kultūra neturi nieko bendra su Rusijos geopolitinėmis ambicijomis. Toks požiūris išlieka, nepaisant akivaizdaus Rusijos neoimperinės agresijos, vykdomos pastaruosius tris dešimtmečius, pobūdžio. Siekdama savo imperinių geopolitinių tikslų, Rusija nuolat naudojosi tokiu požiūriu ir įginklino šią tariamai neutralią sritį.

Pokalbiai apie esmes. Apie religiją ir mokslą

pagal | 2023 01 23

Dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Šiame pokalbyje svarstoma apie religiją ir mokslą.

„Ir religijos, ir menai, ir technologijos veikia mašinos principu. Beprasmiai žodžiai (‘dievas’, ‘materija’, ‘grožis savaime’) duoda impulsą naikinti gyvybę ir gaminti dirbtinius daiktus. Menas yra būdas tuos beprasmius žodžius įjuslinti, priversti juos apsireikšti; technomokslas irgi yra tas pat… Apie religijos esmę galiu pasakyti, kad ji atsiranda iš tų baisių žodžių, kurie gąsdina žmogų, juos reikia prisijaukinti, o menas ir technologija irgi atsiranda iš baimės – nežmogiškumą inkarnuojančių bekalbių daiktų baimės.“ (Arvydas Šliogeris)

Rusijos imperija turi mirti

pagal | 2022 11 18

Rusijos ateitį lems ne mistiniai istorijos dėsniai, o tai, kaip jos lyderiai ir piliečiai suvoks bei interpretuos žiauraus ir nereikalingo karo prieš Ukrainą tragediją. Galime padėti Rusijai pasikeisti garantuodami, kad Ukraina atsiims savo žemes ir nugalės imperiją. Taipogi galime remti tuos rusus, kurie supranta, kodėl pralaimėjimas yra vienintelis kelias į modernybę; kodėl karinė nesėkmė būtina siekiant sukurti klestinčią, atviresnę visuomenę; ir kodėl imperija turi mirti.

Žodžio laisvės gynimas fanatizmo akivaizdoje: Salman Rushdie

pagal | 2022 09 11

Daugybę metų rašytojas Salmanas Rushdie’is gyveno slegiamas fatvos, raginančios jį nužudyti, kurią Irano vadovas ajatola Khomeini paskelbė 1988 m. išleidus romaną „Šėtoniškos eilės“, islamo fundamentalizmo satyrą. Visgi fatva jį užklupo. 2022 m. rugpjūčio 12 d. sutrikęs amerikietis musulmonas Hadi Mataras beveik tuziną kartų peiliu dūrė rašytojui, šiam viešai kalbant vienoje įstaigoje Niujorko valstijoje. Jis neteks akies, tačiau tikimasi, kad išgyvens.

„Kai tik paskelbiama, kad tam tikros idėjos yra apsaugotos nuo kritikos, satyros, pašaipos ar pasmerkimo, minties laisvė tampa neįmanoma.“ (Salman Rushdie)

Jürgenas Habermasas ir Ukraina

pagal | 2022 07 06

Jürgenas Habermasas, laikomas žymiausiu Europos politikos filosofu, parašė tekstą apie didžiausią šiuolaikinę krizę – karą Ukrainoje. Jis teigia, kad istorija siūlo vokiškąjį „Besonnenheit“, o tai iš esmės reiškia, kad per pirmuosius keturis svarbiausio nuo 1945 m. konflikto Europoje mėnesius Vokietija mažai veikė, bet daug kalbėjo… Habermasas nukreipė Vokietijos diskursą nuo praeities realijų ir dabarties galimybių link nacionalinio rūpinimosi savimi. Taip elgdamasis, jis atitolino vokiečių atsiskaitymą su praeitimi, iššvaistė laiką kalboms, užuot priėmus svarbius sprendimus, ir padėjo Vokietijai atsidurti prie dar vienos moralinės griūties slenksčio.