Dabarties intelektualiniame lauke, ypatingai, kai susiduria tarpdalykiniai laukai, fenomenologija nuskamba dažnai. Kartais atrodo, jog ji tapo didelės dalies mokslų – XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios – novum organum. Dalis Francio Bacono siekio išsipildo. Deja, fenomenologija negaili svarios kritikos XVII a. Novum Organum Scientiarum autoriui ir minčiai, tačiau, paradoksalu, ji pati užėmė jo vietą. Beje, yra… Skaityti toliau »
Beveik prieš septynerius metus filosofas Aleksandras Piatigorskis Maskvoje, literatūrinėje kavinėje „Bilingua“, kalbėjo apie mitologiją ir šiuolaikinio žmogaus sąmonę. Ši Piatigorskio paskaita (nors galbūt tą, ką išgirdome, reikėtų vadinti mintijimu) dar kartą patvirtino, kad filosofija gyva ne instituciškai ir biurokratiškai, ne katedrose ir kabinetuose, ne mokslininkų straipsniuose ir ataskaitose, – ji gyva, kai filosofuojama štai čia, dabar,… Skaityti toliau »
Malonu pristatyti seną „Aplinkkelių“ bičiulį Algį Mickūną. Siūlome išgirsti šio nenuilstančio „Sokrato anūko“ balsą. Taip save nuolat vadina šis žinomas lietuvių filosofas įvairiuose ratuose, rateliuose, klubuose, susitikimuose, baruose ir auditorijose. Mąstančiai publikai Mickūno ir jo filosofavimo pobūdžio, stiliaus ar minties krypties atskirai pristatyti nereikia. Jis jau ilgą laiką Lietuvoje nepailsdamas dalinasi savo įgūdžiais ir žiniomis. „Baltų… Skaityti toliau »
Žmogus pasaulyje gimsta apsuptas daiktų ir reiškinių, kuriuos pažinti gali tik savo jutimais. Rega, klausa, taktiliniai pojūčiai, uoslė ir t. t. yra vieninteliai pažinimo šaltiniai. Dauguma tradicinių filosofijų iki fenomenologijos rėmėsi pažiūra, jog kūniškosios juslės klaidina žmogų. Pasitikėjimas juslėmis buvo laikomas net pavojingu: anot kai kurių mąstytojų, pasikliaudamas juslėmis, žmogus supanašėja su nemąstančiais gyvūnais ir… Skaityti toliau »
Fenomenologinės kino filosofijos ištakos: kino interpretacija Vivian Sobchack filosofijoje … „Kaip galima, – savo straipsnyje svarsto Nerijus Milerius, – kino filosofija, jei kinas atstovauja patirties (praktikos) sričiai, o filosofija – teorinei?“ Atsakymą autorius randa Gilles’io Deleuze’o programiniame veikale „Cinema 2: l’image-temps“, kuriame teigiama, kad kino konceptai nėra duoti pačiame kine. Ir vis dėlto, tai – kino… Skaityti toliau »