
Kalbos žaidimas: pranešti, ar tam tikras kūnas yra už kitą šviesesnis ar tamsesnis. – O dabar – jam giminingas: nusakyti šviesumo santykį tarp tam tikrų dažų atspalvių. (Palyginkime su šituo: nustatyti dviejų lazdų ilgių santykį; nustatyti dviejų skaičių santykį). – Abiejuose kalbos žaidimuose sakinių forma yra ta pati: „X yra šviesesnis už Y.“ […]

„Spalvos skatina mus užsiimti filosofija“ (Ludwig Wittgenstein). – Šiais laikais gaji nuomonė, kad spalvos nėra tikros, t. y. jų būtis yra „subjektyvi“, o tikrai yra tai, kas „objektyvu“, t. y. matematinės eksperimentinės fizikos objektas – tam tikro ilgio banga ir tam tikras virpesių per sekundę skaičius. Tad subjektyvų spalvos įspūdį galima siekti paaiškinti […]

Luitzen Egbertus Jan Brouwer (1881–1966) – olandų matematikas ir filosofas, vienos iš pagrindinių matematikos filosofijos krypčių – matematinio intuicionizmo – pradininkas. Perimdamas Kanto ir Schopenhauerio matematikos filosofiją, olandų mąstytojas manė, jog matematika yra nuo intuicijos ir subjekto valios neatsiejamas žmogaus proto kūrinys, paremtas apriorine laiko intuicija. Intuicionizme suspenduojamas negalimo trečiojo dėsnis: matematinis teiginys tampa teisingas […]

Fausto likimas – Europos kultūros likimas. Fausto siela – Vakarų Europos siela. Ši siela buvo pilna audringų, begalinių siekių. Joje buvo išskirtinis dinamiškumas, nežinomas antikos sielai, helenų sielai. Jaunystėje, Renesanso epochoje ir dar anksčiau, viduramžių Renesanse, Fausto siela aistringai ieškojo tiesos, po to įsimylėjo Gretchen, ir kad įgyvendintų savo begalinius žmogiškuosius siekius, sudarė sąjungą […]

Ironija kaip sulaikytas momentas. Ironijos tikrumas. Ankščiau jau buvo minėta, kad Solgeris savo estetikos paskaitose kalba apie ironiją kaip apie bet kokio meninio kūrinio sąlygą. Jeigu, turint tą mintyje, pasakysime, kad poetas turi ironiškai vertinti savo kūrinį, tai tuo pačiu omenyje turėsime kai ką kita. Lygiai taip pat ironijos meistrai išaukština Shakespeare’ą […]
Tomas Sodeika tęsia paiešką. Filosofo kelias – nuolatinė paieška. Tokią mintį mums paliko filosofijos tėvai graikai, o vienas jų ieškojo net su žibintu vaikščiodamas. Legendos, padavimai ar šiaip užrašyti prisiminimai sako, kad jis ieškojo žmogaus. Žmonės jį supo ir prašėsi draugijon, bet jis ieškojo žmogaus. Ko ieško Sodeika? Tikrovės. Nuolatinis neramus minties judėjimas, susidomėjęs žvilgsnis ir kritiška mintis – […]
Kamarėlė
Komentarai
- Tragedija ir jos ribos | Aplinkkeliai.lt apie Teatras senovės Atėnuose ir Romoje
- Biliardo rutulys | Aplinkkeliai.lt apie Metafizika ir fikciniai pasauliai anapus-mokslo (I)
- Deleuze’o seminarai: Foucault | Aplinkkeliai.lt apie Deleuze’o koncepto samprata. I dalis
- Deleuze’o seminarai: Foucault | Aplinkkeliai.lt apie Galios diskursas ir kritiškai mąstančio intelektualo pozicija: Michel Foucault (I)
- Deleuze’o seminarai: Foucault | Aplinkkeliai.lt apie Michelis Foucault anapus gėrio ir blogio
Žymos
antika Aristotelis būtis Deleuze demokratija Derrida dienoraštis Dievas egzistencializmas Eonas erdvė fenomenologija filmas filosofas filosofija Heidegger kalba Kant kelionė kinas kritika kultūra kūryba laikas laisvė Lingis literatūra menas metafizika mintis mokslas Nietzsche ontologija paskaita Platonas politika postmodernizmas religija Sokratas supratimas Tarkovskis technika tekstas Čiurlionis Šliogeris