Kalbos žaidimas: pranešti, ar tam tikras kūnas yra už kitą šviesesnis ar tamsesnis. – O dabar – jam giminingas: nusakyti šviesumo santykį tarp tam tikrų dažų atspalvių. (Palyginkime su šituo: nustatyti dviejų lazdų ilgių santykį; nustatyti dviejų skaičių santykį). – Abiejuose kalbos žaidimuose sakinių forma yra ta pati: „X yra šviesesnis už Y.“ […]
„Spalvos skatina mus užsiimti filosofija“ (Ludwig Wittgenstein). – Šiais laikais gaji nuomonė, kad spalvos nėra tikros, t. y. jų būtis yra „subjektyvi“, o tikrai yra tai, kas „objektyvu“, t. y. matematinės eksperimentinės fizikos objektas – tam tikro ilgio banga ir tam tikras virpesių per sekundę skaičius. Tad subjektyvų spalvos įspūdį galima siekti paaiškinti […]
Luitzen Egbertus Jan Brouwer (1881–1966) – olandų matematikas ir filosofas, vienos iš pagrindinių matematikos filosofijos krypčių – matematinio intuicionizmo – pradininkas. Perimdamas Kanto ir Schopenhauerio matematikos filosofiją, olandų mąstytojas manė, jog matematika yra nuo intuicijos ir subjekto valios neatsiejamas žmogaus proto kūrinys, paremtas apriorine laiko intuicija. Intuicionizme suspenduojamas negalimo trečiojo dėsnis: matematinis teiginys tampa teisingas […]
Fausto likimas – Europos kultūros likimas. Fausto siela – Vakarų Europos siela. Ši siela buvo pilna audringų, begalinių siekių. Joje buvo išskirtinis dinamiškumas, nežinomas antikos sielai, helenų sielai. Jaunystėje, Renesanso epochoje ir dar anksčiau, viduramžių Renesanse, Fausto siela aistringai ieškojo tiesos, po to įsimylėjo Gretchen, ir kad įgyvendintų savo begalinius žmogiškuosius siekius, sudarė sąjungą […]
Ironija kaip sulaikytas momentas. Ironijos tikrumas. Ankščiau jau buvo minėta, kad Solgeris savo estetikos paskaitose kalba apie ironiją kaip apie bet kokio meninio kūrinio sąlygą. Jeigu, turint tą mintyje, pasakysime, kad poetas turi ironiškai vertinti savo kūrinį, tai tuo pačiu omenyje turėsime kai ką kita. Lygiai taip pat ironijos meistrai išaukština Shakespeare’ą […]
