J. Roberto Oppenheimerio, fiziko, vadovavusio „Manhatano projektui“, karjera verčia sutelkti dėmesį į tokius klausimus, kurie primena ginklo lazerinio taikiklio taškelį aukos krūtinėje. Būtent Oppenheimerį visuomenė liaupsino kaip bombos sumanytoją; o šis kankinosi dėl nuniokojimo, kurį padėjo sukelti jo genialumas, ir tikėjosi, kad naujojo „įtaiso“, kaip savo išradimą vadino bombos kūrėjai, griaunamasis poveikis karą padarys nebereikalingą.
Mes esame dvi moterys, gimusios priešinguose didžiulės sovietinės imperijos pakraščiuose: Mariana gimė Sovietų Ukrainoje, Lvive, netoli Lenkijos sienos; Togžan gimė Sovietų Kazachstane, Almatoje, netoli Kinijos sienos. Iš šių dviejų atokių apžvalgos vietų stebėjome, kaip žlunga Sovietų Sąjunga ir kuriasi mūsų nacionalinės valstybės. Išgyvenome Kazachstano ir Ukrainos pastangas rasti savo vietą pasaulyje, kuris jų nelaukė, ir susidoroti su sovietinio branduolinio palikimo našta. Galiausiai abi pradėjome rašyti apie savo šalių branduolinę istoriją.
„Dabar aš tapau mirtimi, pasaulių griovėju.“
Ši pagarsėjusi eilutė iš hinduistų šventojo rašto „Bhagavadgyta“ apibūdina amerikiečių fiziką, atominės bombos „tėvą“ J. Robertą Oppenheimerį, tačiau jos reikšmė yra sudėtingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
• Michael Marder: „Mes privalome įsikišti. Tuščių pareiškimų apie paramą Ukrainai ar formalių Putino agresijos pasmerkimų nepakanka.“
• Slavoj Žižek: „Rusija bando primesti naują tarptautinių santykių modelį – ne šaltąjį karą, o karštąją taiką, kuri prilygsta nuolatiniam hibridiniam karui, kai karinės intervencijos paskelbiamos taikos palaikymo humanitarinėmis misijomis prieš genocidą.“
• Rein Raud: „Putinas kovoja prieš laisvos ir demokratinės visuomenės galimybę Ukrainoje, stačiatikių tradicijas turinčioje rytų slavų valstybėje: jei tokia visuomenė pasiteisintų, atsirastų tikimybė, kad kažko panašaus paprašys ir jo paties žmonės.“
• Michael Hauskeller: „Mus užpuolė, čia mes esame aukos, šaukia agresorius. Galbūt tuo net tikima, o gal ir ne. Svarbiausia, kad jeigu šauksi pakankamai dažnai ir garsiai, žmonės tuo patikės ir melą vadins tiesa, o tiesą – melu.“
Mintis, kad turėtume pereiti nuo objektų prie daiktų, nuo Gegenstände prie Dinge, daug skolinga Heideggerio rašiniui Das Ding (Daiktas), taip pat tokiems rašiniams kaip Bauen Wohnen Denken (Statymas gyvenimas mąstymas). Šiuose rašiniuose Heideggeris plėtoja savo požiūrį apie daiktų (Dinge) rinkimąsi į ketvirtainį – Geviert (žemė, dangus, mirtingieji ir dievybės). Daugelis filosofų, kurie nesiremia ketvirtainiu, visgi sutinka,… Skaityti toliau »