Žymų Archyvai: Artaud

Kūno ir minties kinas: Gaspar Noé (II)

pagal | 2013 05 26

Pateikiame tęsinį teksto apie prancūzų kino režisierių Gasparą Noé, kurio filmas „Mėsa“ (Carne) 1991 m. pradėjo naują kino bangą, kritikų pavadintą „Naujuoju prancūzų ekstrymu“. Pasak teksto autorės Kristinos Karvelytės, šios bangos režisieriai „nekuria kino, jie eksperimentuoja su išgyvenamu kūnu, į kinematografinę formą įvilkdami kraštutines jo patirtis. Šios patirtys yra sąmoningai transgresyvios, taigi griauna populiariajame kine… Skaityti toliau »

Kūno ir minties kinas: Gaspar Noé (I)

pagal | 2013 03 17

Ar atvirai kūną eksploatuojančiame žanre neslypi didžiulis potencialas, leidžiantis apmąstyti kūniškumo fenomeną iš filosofinės perspektyvos, pamatyti jį ribinėje situacijoje? Pagalvoti, kodėl mus taip veikia celiulioidinėje juostoje įrašytų kūno vaizdinių eksponavimas, apmąstyti mūsų kūnų autentiškumo ir bendramatiškumo prielaidas? Juk siaubo filmai a priori numato atitikimą tarp virtualaus aktoriaus ir materialaus žiūrovo kūnų, o baimę/pasišlykštėjimą/nerimą ar bet… Skaityti toliau »

Raganavimas ir kinas

pagal | 2013 03 14

Nors Antonino Artaud kino teorijai skirti darbai nėra tokie žinomi kaip jo veikla teatre, tačiau ištisą dešimtmetį (1924 – 1935 m.), iki pasirodant knygai „Teatras ir jo antrininkas“, Artaud skyrė kino projektams. Iš viso jis parašė penkiolika filmų scenarijų, pagal vieną kurių Germaine Dulac pastatė patį pirmąjį siurrealistinį filmą „Kriauklė ir šventikas“. Šis filmas padarė… Skaityti toliau »

Iš skirties perspektyvos: apie kūrybiškumo ir socialumo nebendramatiškumą

pagal | 2012 12 04

Šiame straipsnyje keliamas tikslas artikuliuoti kūrybiškumo ir socialumo skirtį. Skirties artikuliacijos pastanga susiduria su tapatumo problema, todėl analizės strategija remiasi netiesioginės prieigos būdu, kuris įvardintinas tokiu metodu, kuomet atitinkamų atributų priskyrimas analizuojamiems dalykams įvyksta apmąstančios analizės metu jiems patiems ir išsiskiriant. Taip pat teigtina, kad „pačių dalykų“ svarstymas suponuoja teologinio diskurso, kaip „nekviestionuojamų tiesų“, prielaidas, todėl analizei pasirenkami… Skaityti toliau »

Vidujybė ir jos ribos „čiupinėjimas“

pagal | 2012 06 09

Pavadinimas pats provokuoja ieškoti ir pateikti kokį nors atsakymą, atsakymą apie sandūrą. Michelis Foucault yra taręs, kad „intelektualas neturi teisės kalbėti už kitą ir tai didžiausias nusikaltimas, kurį jis gali padaryti“. Dabar nepamenu, ar jis kur nors kalbėjo apie šalia atsiveriančią didžiausią pagundą, jei aklai ir beatodairiškai laikomasi jo žodžių, bet jeigu nesakė, pridursiu nuo… Skaityti toliau »

Šokiu paneigti dievą

pagal | 2011 04 10

2006 m. Prahoje Lenkos Ottovos suburtas kolektyvas  DOT 504  save vadina „pirmąja visiškai profesionalia fizinio šokio trupe Čekijoje“. Tačiau DOT 504 išskiria ne tik minėtu profesionalumu, bet ir tuo, jog egzistuoja kaip savotiškas oksimoronas – pastovus nepastovumas arba nuolat kintantis, bet tuo pačiu nedalomas vienetas. Ką tai reiškia? Paprastai tariant, kolektyvas nekeičia savo sudėties, nebent… Skaityti toliau »