Žymų Archyvai: antika

Antikos filosofijos paskaitos. Dvylikta paskaita (1979)

pagal | 2020 01 25

Gruzinų filosofas Merabas Mamardašvilis antikos filosofijai buvo skyręs du savarankiškus kursus. Vieną skaitė 1979 metais, kitą – po metų. Pristatome pirmojo paskaitų kurso, kurio išliko tik fragmentai, paskutinę paskaitą. Jos vertimas į lietuvių kalbą pirmąkart pasirodė 1998 m. ir buvo publikuotas nepilnas. Čia pateikiamas papildytas ir pataisytas paskaitos vertimas.

Antikos filosofijos paskaitos. Ketvirta paskaita (1980)

pagal | 2019 02 24

1980 m. gruzinų filosofas Merabas Mamardašvilis Maskvoje studentams perskaitė dvylika paskaitų apie antikos filosofiją. Paskaitų cikle užsibrėžta perteikti filosofijos istoriją kaip istoriją pamąstymų apie ribines žmogaus ir pasaulio santykių sąlygas. Autoriaus dėmesio centre – egzistuojančiojo būties problema, kylanti sengraikių minties erdvėje. Atskleisdamas būtį kaip tai, kas tampa, Mamardašvilis senovės Graikijos filosofų samprotavimuose aptinka fundamentalius principus, glūdinčius antikoje, kurie persmelkia vėlesnę Europos mintį bei pasaulio ir žmogaus suvokimą.

Peloponesiečių ir atėniečių karas III

pagal | 2018 10 20

Baigdamas savo istorijos V knygą, Tukididas vaizduoja šešioliktųjų karo metų (416–415 m. pr. Kr.) įvykius, smulkiai aprašydamas Mèlo salos polio (senos Spartos kolonijos Kikladų salyne) paėmimo epizodą. Karo pradžioje (431 m. pr. Kr.) dorėnų gyvenami Melas ir Tera buvo vienintelės Atėnų nepalaikiusios Egėjo jūros salos (Thuc., II, 9, 4). Atėniečių pajėgos, vadovaujamos Nikijo, Melą užkariauti… Skaityti toliau »

Filosofija galėjo vadintis filologija (II)

pagal | 2018 08 11

Pokalbis su vertėja iš senosios graikų kalbos, klasikine filologe prof. Tatjana Alekniene. Mokslininkę kalbina filosofas, VGTU dėstytojas Tautvydas Vėželis. Pateikiame antrąją pokalbio dalį. //   Jūs įžvelgiate stiprų graikų mąstymo ir žodžio ryšį, kalbate apie artimą filosofijos ir filologijos santykį, apie būtinybę skaityti graikų filosofus jų gimtąja kalba. Norėtųsi pastebėti, kad raštas, kaip ir daugelis… Skaityti toliau »

Peloponesiečių ir atėniečių karas II

pagal | 2018 06 10

Tukidido kritiškumas ir objektyvumas, kuriuo didžiavosi jis pats ir kurį daug gyrė Naujųjų laikų istorikai, turi savo Achilo kulną. Tai jo istorijos veikėjų kalbos: kaip ir kituose Antikos bei Viduramžių istorikų kūriniuose ir kitaip nei moderniųjų istorikų darbuose, Tukidido istorijos veikėjai sako (dažnai ilgas) retorines kalbas. Tukidido pirmtakai Herodotas ir Hekatajas, poetų pavyzdžiu mielai kalbomis… Skaityti toliau »

Peloponesiečių ir atėniečių karas I

pagal | 2018 04 08

Kol visas graikų tarpusavyje kariauto Peloponeso karo (431–404) priežastims ir įvykiams skirtas Tukidido (apie 460 – apie 395) istorinis veikalas „Peloponesiečių ir atėniečių karas“ (horribile dictu) nėra išverstas į lietuvių kalbą, skaitytojų dėmesiui pasiūlysiu tris ryškesnius jo fragmentus. Pirmoji publikacija – tai veikalo įžanga, vadinamoji archajologija – seniausios graikų istorijos raidos apžvalga (I knyga, sk.… Skaityti toliau »

Kaip arabų vertėjai padėjo išsaugoti graikų filosofiją ir klasikinę tradiciją

pagal | 2017 07 09

Antikiniame pasaulyje filosofijos kalba – o tuo pačiu mokslo ir medicinos – pirmiausia buvo graikų kalba. „Filosofija netgi po romėnų įvykdyto Viduržemio jūros regiono nukariavimo ir pagonybės baigties buvo stipriai siejama su helenistine kultūra“, – rašo internetinės svetainės History of Philosophy without any gaps („Filosofijos istorija be jokių spragų“) įkūrėjas filosofijos profesorius Peteris Adamsonas. „Pagrindiniai… Skaityti toliau »