Žymų Archyvai: Agamben

Filosofija kaip tarpdisciplininis intensyvumas

pagal | 2020 03 08

Kas yra filosofija? Ką slepia šis akivaizdus klausimas? Filosofija nėra disciplina, kurioje galima apibrėžti dalykus ir ribas, kaip mėgino daryti Deleuze’as ar kaip daroma universitetuose, stengiantis atkurti linijinę ir viltingai pažangią istoriją. Filosofija yra ne esmė, o intensyvumas ir gali netikėtai suteikti gyvybę kiekvienai sričiai – menui, religijai, ekonomikai, poezijai, aistrai, meilei, netgi nuoboduliui. Ji primena vėją, debesis ar audrą: kaip ir šie, ji ūmai sukuria, sukrečia, pakeičia ir net sugriauna sutvertą vietą, bet, būdama nenuspėjama, prasiaučia ir išnyksta.

Draugas

pagal | 2020 02 20

Draugystė yra taip tvirtai suaugusi su pačiu filosofijos apibrėžimu, jog galima tarti, kad be jos filosofija realiai yra neįmanoma. Draugystę ir filosofiją sieja toks gilus intymumas, jog pastaroji savo pačios pavadinimu apima philos, draugą, ir, – kas dažnai nutinka kiekvieno pernelyg didelio artumo atveju, – rizikuoja šio neperprasti. Klasikiniame pasaulyje šis draugo bei filosofo mišrumas ir beveik konsubstancialumas buvo savaime suprantamas.

Geras poetas mąsto, o geras mąstytojas kuria poeziją

pagal | 2016 08 15

Italų filosofą Giorgio Agambeną kalbina Rusijos menininkų, kritikų ir rašytojų sambūris Chto Delat („Ką daryti?“). Pokalbyje nagrinėjamos sąsajos tarp subjektyvumo, poezijos, kalbos, politikos ir filosofijos. Pateikiame pokalbio garso įrašo transkripciją. – „Poezija ir filosofija man tėra du intensyvumai, kurie teka per kalbos lauką. Kalbą regiu kaip lauką, tarsi fizikoje, kur esti elektromagnetinis laukas, intensyvumai ir… Skaityti toliau »

Išimties būklė kaip šiuolaikinės politikos paradigma Giorgio Agambeno teorijoje

pagal | 2016 07 25

Neseniai viešojoje erdvėje lietuvių kalba pasirodęs italų teoretiko Giorgio Agambeno veikalas „Homo sacer: suvereni galia ir nuogas gyvenimas“ – įdomus ir intriguojantis dalykas intelektualinių/teorinių rebusų mėgėjams. Knygos leidėjai anotacijoje pažymi, jog tai žymiausias ir svarbiausias autoriaus veikalas, pradėjęs du dešimtmečius trukusį filosofinės archeologijos projektą, kurį sudaro devynios knygos, plėtojančios žmogaus ir politinės, teisinės bei religinės… Skaityti toliau »

Klasikinės politikos galimybės globaliame pasaulyje

pagal | 2014 10 24

Pažvelgę į teoretikų darbus, kuriuose mėginama mąstyti apie moderniųjų laikų politikos, ir apskritai Vakarų civilizacijos, būklę, pastebime, kad jau nuo pat XIX a. pabaigos beveik visuotinai skelbiamas jos saulėlydis ir prognozuojama apokaliptinė pabaiga, kurios ženklų apstu daugelyje sričių. Mūsų epochos lemtingas bruožas – masių maištas, nulėmęs tai, kad Vakarų politinio gyvenimo epicentre įsitvirtina civilizuotas barbaras.… Skaityti toliau »

Nesibaigianti krizė kaip galios įrankis

pagal | 2014 07 30

Profesoriau Agambenai, kai [2013 m.] kovo mėnesį iškėlėte idėją apie „Lotynų imperijos“ priešpastatymą vokiškajam dominavimui Europoje, ar galėjote numanyti, kad jūsų požiūris sulauks tokio plataus atgarsio? Jūsų esė jau išvertė į daugybę kalbų ir aistringai aptarė pusėje žemyno… – Ne, tikrai nesitikėjau. Bet aš tikiu žodžių galia, kai jie ištariami tinkamu laiku. – Ar Europos… Skaityti toliau »

„Lotynų imperija“ turėtų smogti atgal

pagal | 2014 07 25

Italų filosofas Giorgio Agambenas atgaivino Pietų Europos šalių sąjungos idėją, kurią pirmas pasiūlė prancūzų filosofas Alexandre’as Kojève’as tuoj po Antrojo pasaulinio karo. Ši „Lotynų imperija“ galėtų veikti kaip atsvara vadovaujančiam Vokietijos vaidmeniui Europos Sąjungoje. … 1945 m. Alexandre’as Kojève’as, filosofas, kuris taipogi buvo aukštas valstybės tarnautojas, parašė esė pavadinimu „Prancūzų politikos doktrinos metmenys“. Ši esė… Skaityti toliau »