„Ištisas visuomenių, kuriose viešpatauja modernios gamybos sąlygos, gyvenimas pasireiškia kaip milžiniška spektaklių sankaupa. Tai, kas buvo išgyventa tiesiogiai, pasitraukė į atvaizdavimo sritį.“

Guy Debord [1]

 

„Spektaklio visuomenė“ (La Société du spectacle) yra prancūzų situacionisto Guy Debordo (1931–1994) knyga, išleista 1967 m., kurią, anot filosofo Gintauto Mažeikio, „reikėtų suprasti ir kaip naujos kapitalizmo formos ir gamybinių santykių analizę, ir kaip propagandos ir manipuliacijos kritiką, ir kaip revoliucinį meninį bei politinį manifestą“[2].

Tačiau „Spektaklio visuomenė“ yra ir Debordo pilnametražis nespalvotas filmas, sukurtas 1973 m. remiantis jo to paties pavadinimo knyga. Filme, naudojant įvairią vaizdo medžiagą ir iškreipimo (détournement) techniką, radikaliai kritikuojama visuotinė rinkodara bei jos vaidmuo šiuolaikinės visuomenės susvetimėjimo procese, svarstoma apie kovos su reprezentacijomis ir vaizdų hegemonija problemą, apmąstomi revoliucijos ir teatralizacijos santykiai[3].

Spektaklio visuomenė

Fotografo J. R. Eyermano užfiksuota akimirka kino salėje Oklande (JAV) 1952 m.: žiūrovai, užsidėję 3D akinius, stebi pirmąjį pilnametražį trimatį („natūralios vizijos“) spalvotą vaidybinį filmą Bwana Devil (rež. Arch Oboler, 1952). Aplinkkeliai.lt pateikiama fotografija, remiantis Debordu, apversta ir apkirpta: „Spektaklis vienu metu pasirodo kaip pati visuomenė, kaip visuomenės dalis ir kaip vienodinimo instrumentas. Kaip visuomenės dalis jis aiškiai pasireiškia kaip sektorius, sutelkiantis kiekvieną žvilgsnį ir kiekvieną sąmonę. Faktas, kad šis sektorius yra atskirtas, sako, jog pastarasis tampa suklaidinto žvilgsnio ir klaidingos sąmonės vieta; ir jo atliekamas suvienodinimo aktas yra ne kas kita kaip oficiali šio visuotinio atskyrimo kalba.“ (Guy Debord, „Spektaklio visuomenė“, Kaunas, 2006: 40–41.)

Šiame 88 minučių trukmės kūrinyje panaudotos ištraukos iš vaidybinių filmų („Šarvuotis Potiomkinas“, „Spalis“, „Čiapajevas“, „Naujasis Babilonas“, „Šanchajaus gestas“, „Kam skambina varpai“, „Ponas Arkadinas“ ir kt.), dokumentinių filmų, televizijos naujienų ir reklamų nuotrupos, įvairios fotografijos.

Rodomi kino juostoje įamžinti įvykiai (JAV prezidento Johno F. Kennedy žudiko Lee Harvey Oswaldo nužudymas, Ispanijos pilietinis karas 1936–1939 metais, 1956-ųjų Vengrijos sukilimas, riaušės Paryžiuje 1968 m.) ir žmonės (Mao Zedongas, Richardas Nixonas, Ispanijos anarchistas Buenaventuras Durrutis).

Viso filmo metu girdimas Debordo balsas, dėstantis mintis iš knygos „Spektaklio visuomenė“, taipogi matomos ištraukos iš jo knygos, pateikiami 1968-ųjų Sorbonos universiteto Okupacinio komiteto pareiškimai, Niccolò Machiavellio, Karlo Marxo, Alexio de Tocqueville’io, Émile’io Pouget, Vladimiro Solovjovo tekstai. Kadangi tikslios nuorodos nepateiktos, citatas sudėtinga iššifruoti; be to, kai kurių autorių žodžiai sąmoningai iškraipyti, cituojami klaidingai. Tačiau visa tai ir yra vienas Debordo tikslų – apsunkinti suvokimą ir priversti žiūrovą mąstyti.

 

ŽIŪRĖTI
filmą „Spektaklio visuomenė“
(prancūzų kalba, pasirenkant norimus subtitrus[4]):

arba

SKAITYTI
knygą „Spektaklio visuomenė“
(lietuvių kalba):

 

Parengė Linas J. Jankauskas

Parengta pagal ubu.com ir Guy Debordo knygą „Spektaklio visuomenė“ (Kaunas, 2006)

 

  1. [1]Guy Debord, „Spektaklio visuomenė“, Kaunas: Kitos knygos, 2006, p. 40, iš prancūzų kalbos vertė Dainius Gintalas.
  2. [2]Gintautas Mažeikis, „Revoliucijos takais: sukilęs prieš spektaklio visuomenę“, knygoje: Guy Debord, „Spektaklio visuomenė“, Kaunas: Kitos knygos, 2006, p. 21.
  3. [3]Gintautas Mažeikis, „Revoliucijos takais: sukilęs prieš spektaklio visuomenę“, knygoje: Guy Debord, „Spektaklio visuomenė“, Kaunas: Kitos knygos, 2006, p. 27.
  4. [4]Kiti filmo šaltiniai: 1) ubu.com/film/debord_spectacle1 ; 2) ubu.com/film/debord_spectacle2
Tagged with: DebordfilmaskritikaMažeikissituacionizmasspektaklis
 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Set your Twitter account name in your settings to use the TwitterBar Section.