Mnemosinės dukterys (at)vaizdų šalyje

pagal | 2015 01 20

Tomas Sodeika (at)vaizdų šalyje. // Nuotr. aut. Linas lj

Jau gerai pažįstantiems Tomo Sodeikos minties trajektoriją ir jos brėžiamo turinio svorį bei daugiašakę plėtotę (nepažįstantiems tai bus įvadinė pastaba) priminsime, kad čia viskas prasideda ir vyksta užčiuopus tokio paties preteksto tašką, kurį galima apibrėžti taip: žvelgimas į kelių autorių tekstus ir tų autorių „talpių“ citatų aptikimas/iškėlimas/pristatymas, jas aptariant ir apmąstant kalbėjimo metu. Kas gi tie autoriai šiame konkrečiame Sodeikos pranešime? Kas papuolė į filosofo, kurį galėtume vadinti pačiu autoritetingiausiu ir tiksliausiu „filosofinės minties archeologu“ Lietuvos padangėje, akiratį?

Vienas iš jo pasitelkiamų autorių yra Marshallas McLuhanas, ir tai nestebina, jei bent šiek tiek žinai Sodeikos interesų kryptį (kiek netikėčiau, kad dėmesys rodomas mažiau populiariam McLuhano veikalui „Gutenbergo galaktika“). Kitas į pagalbą ateinantis autorius yra Platonas, bet ir šitai nestebina, jei studijuoji akademinę filosofiją. O tuomet prasideda įdomioji dalis: po nustebimą nekeliančių įvadinių autorių iškyla esminis supratimo labirintą steigiantis autoriaus įvedimas, t. y. Lewis Carrollas ir jo Alisa, kurie pasirodo kaip esminės, pagrindinį vaidmenį atliekančios minties figūros, padedančios tematizuoti problemą; jos mus nukreipia į labirinto šviesą, kurioje šviečia pažadas atskleisti visas atminties steigties/rasties/sumaišties paslaptis, o šios atskleisties vieta yra Hesiodo kūrinys „Teogonija“.

Priminimas/įvadas: Sodeikos mintis dažniausiai vystosi keliais refleksijos „aukštais“; kartais tokia mąstymo struktūra sukelia supratimo siekį totalinės sumaišties sklaidos būdu, tad dėl aiškumo atlikime tokį supaprastinimą: visi autoriai, išskyrus Hesiodą, yra „teorinis problemos kontekstas“, o Hesiodo tekstas – „problemos sprendimas“. Anot Sodeikos, būtent taip sugrįžus prie Hesiodo tekste aptariamų devynių dukterų (mūzų) skirtingumo, galima pradėti apmąstymą apie dabarties kultūrą apsprendžiančius veiksnius, šių veiksnių įsteigtus „atvaizdavimo sluoksnius“: a) image; b) picture;  c) icon; d) visual.

Štai toks yra Sodeikos pranešimo aptarimo kontekstas, o jo „tikrovė“ ir turinys jums pasiekiamas klavišo paspaudimu bei minties pratęsimu.

***

Tomo Sodeikos pranešimas (garso įrašas)

„Mnemosinės dukterys (at)vaizdų šalyje“

Konferencija „Atminties problema vizualumo kultūroje“, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013 12 06

1 komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *