Apie architektūros istorikės Marijos Drėmaitės pranešimą „Lietuviškas modernizmas 1960-aisiais: architektūra ir architektai“ šį kartą kalbėsime mažai, nes kartais per didelis nuorodų kiekis eliminuoją mąstymą, o mąstymas, tas nenumaldomas minties judrumas, yra vienintelis filosofijos „objektas“. Norime jums suteikti pretekstą šiam judrumui. Štai keletas „pasmulkintų preteksto aspektų“ tam judrumui prasidėti.
LR Ūkio ministerija (buv. Valstybinės plano komisijos pastatas). Architektė – E. N. Bučiūtė. 1973 m.
Turbūt kyla klausimas, kokią vietą užima architektūros istoriografinės temos apspręstas pranešimas filosofinių apmąstymų internetiniame tinklapyje. Atsakome: tai, kame dabar gyvename (t. y. postmodernizmas), daugelio autorių manymu, iš kurių autoritetingiausias yra Jeanas-François Lyotardas, prasidėjo būtent su pokyčiais, totaliniais trūkiais architektūroje, kuomet šios tendencijos persikėlė į kitas kultūros sritis.
Šioje vietoje keltinas metafilosofinis klausimas:
– Ar gali būti, kad pastatų statymo tendencijos, jų „išvaizda“, platesne prasme – architektūra, kaip mus supanti praktinė gyvenamoji aplinka, apsprendė, ką mes mąstome ir kaip mąstome?
Lazdynų gyvenamasis rajonas Vilniuje. Architektai – V. E. Čekanauskas, V. Brėdikis. 1974 m.
O štai kitas akstinas judrumo atsiradimui: Drėmaitė pateikia ne vieną architektūros pavyzdį („Neringos“ restoranas, Kompozitorių sąjungos namai, Lazdynų mikrorajonas etc.), bandydama šias tendencijas identifikuoti kaip kuriančias (taigi unikalias) pastangas arba kaip mėgdžiojančias skandinavų kolegų (taigi kartojančias ir referuojančias) pastangas, pildant savus architektūrinius sprendimus.
Belieka metalietuviškos kūrybinės situacijos klausimas:
– Ar Lietuvoje yra savita architektūrinių sprendimų esatis? Ar ši esatis yra modernizmo, kuris tapo postmodernizmo akstinu, savitas išpildymas? O gal lietuviškas architektūrinis modernizmas, o sykiu su juo ir mąstymo postmodernizmas, tėra vėluojantis atsakas Vakarų kultūros paraštėse?
Šiuolaikinio meno centras (buv. Dailės parodų rūmai). Architektas – V. E. Čekanauskas. 1967 m.
Pranešimas (garso įrašas)
Marija Drėmaitė „Lietuviškas modernizmas 1960-aisiais: architektūra ir architektai“
„Baltos lankos 2012“, Druskininkai, 2012 07 06