Kristijonas Donelaitis: susigyventi su pasauliu

pagal | 2017 07 31
Kristijonas Donelaitis

Kristijono Donelaičio (1714–1780) portretas, dail. Erikas Varnas

Kristijonas Donelaitis ateina pas mus iš toli – iš XVIII a., Apšvietos amžiaus; ateina iš Karaliaučiaus universiteto, iš tos intelektualinės aplinkos, kuri brandino Immanuelį Kantą, kurioje buvo brėžiamos modernybės ribos, mūsų pasaulėvaizdžio, dabartinio žmonių pasaulėvaizdžio kontūrai. Ateina jis su labai savita programa, su unikalia patirtimi. XVIII a. Karaliaučiaus universitetas išleido du iškilius intelektualus – Kantą ir Donelaitį. Kantas kūrė egzistencines atramas moderniam žmogui, brėžė pasaulio tautų taikos viziją. Donelaitis rinkosi tuo metu socialiai labiausiai pažemintą Prūsijos karalystės bendriją – nelaisvų, įbaudžiavintų lietuvių bendruomenę ir rūpinosi jos likimu bei išlikimu. Kaip yra pastebėjęs Maironis, tai buvo intelektualas, kuris sąmoningai ėjo prie labiausiai užguitų. Dalinosi jų dalia.

Šiandien, žvelgdami į Donelaitį, mes turėtume matyti visų pirma ne užguitą kaimo kunigą, bet Europos intelektualą, gerai išmaniusį antikos filosofiją, antikos literatūrą, Vergilijaus „Eneidą“ mokėjusį atmintinai, vokiškai rašiusį gerą filosofinę poeziją, gerai išmaniusį mechaniką, gamtos mokslus, besidomėjusį tais pačiais dalykai kaip Immanuelis Kantas. Jo palikti „Metai“, jo kūryba iki šiol yra mįslingi tekstai, iki galo dar neperskaityti. Kodėl?

Iš teksto ekspertizės aiškėja, kad pats Donelaitis „Metus“ yra daug taisęs, retušavęs, perrašinėjęs – greičiausiai rengęs juos spaudai. Kodėl jie nebuvo išleisti, nors buvo žinomi Karaliaučiaus intelektualams kaip labai geri tekstai? Jeigu dabar žvelgtume į „Metus“, pamatytume, kad Liudvikas Rėza net praėjus keliems dešimtmečiams nedrįso publikuoti kai kurių Donelaičio teksto vietų. Po Donelaičio mirties jis išbraukė kai kurias labai griežtas antivokiškas vietas. Taigi Donelaičio „Metai“ – savotiškas rezistencinis kūrinys, aikštingas kūrinys. Donelaitis brėžia tautinei bendruomenei, kuriai vokiečių intelektualai, vokiečių švietėjai XVIII a. buvo skaičiavę dar tik dešimtmetį, egzistencines ribas. Vienas iš jų, Karaliaučiaus universiteto profesorius, aiškino, kad nebereikia lietuviškai leisti knygų, nes po dešimties metų šitos bendruomenės jau neliks, visi kalbės vokiškai. Donelaitis jai siūlo išlikimo programą. Profesorius Albinas Jovaišas yra pastebėjęs, kad pats Vyžlaukio vardas, vieta, kurioje vyksta būrų gyvenimas, Donelaičio „Metų“ veiksmas, yra provokacija1. Donelaitis tuo metu taip metė iššūkį ne tik vokiečių intelektualams, bet ir pačiam Prūsijos karaliui, nes Prūsijos karalius buvo uždraudęs avėti vyžas. Tas, kuris su vyžomis ateitų į miestą, turėjo būti, pasak karaliaus įsako, „ant subinės plaktas“. Donelaitis aukština vyžas kaip lietuvių tapatybės ženklą, lietuvių kultūros ženklą. Jo „kytri pilosopai“ kalba lietuviškai ir dėvi vyžas.

Štai ir kitas dalykas. Donelaitis kalba apie viežlybumą, ragina lietuvius išlikti viežlybais. Jau Liudvikas Rėza, Donelaičio leidėjas, yra pastebėjęs, kad viežlybumas yra tas pats, kas senųjų romėnų honestas – garbingumas, kilnumas, moralinis grožis. Donelaitis savo žmonių bendruomenei, nelaisvų žmonių bendruomenei, kelia tokį patį moralinį imperatyvą, kokį kelia romėnų autoriai – Horacijus, Vergilijus ir kiti – romėnų kilmingiesiems. Donelaitis lietuviškumą, tautiškumą susieja su krikščioniška morale, sakydamas, kad išlikti šita bendruomenė gali tik tada, jeigu bus viežlyba, jeigu gyvens padoriai. Į tą padorumą Donelaitis įtraukia darbštumą, ne tik kilnumą. Šiandien tas raginimas dirbti, darbuotis, kad išliktum, mums skamba nelabai suprantamai, bet XVIII a., to meto prūsų visuomenėje, prastai dirbantis lietuvių valstietis galėjo būti nuvarytas nuo žemės, o į jo žemę atkeltas Zalcburgo arba Vokietijos žmogus. Išlikimo sąlyga buvo gerai darbuotis savo ūkyje. Egzistencinė programa, tautos išlikimo programa pabrėžė moralinio imperatyvo svarbą.

Donelaitis sako, nesistebėkime, jei vokietis ar kitas nepadoriai elgiasi – tą jam leidžia jo būdas, jo prigimtis. Lietuviui – ne. Užguita, moraliai silpna bendruomenė neturi šansų išlikti; mažai bendruomenei reikia aukštesnės moralės, kad ji galėtų išlikti prūsų apsuptyje. Donelaičio tyrinėtoja profesorė Dalia Dilytė yra atkreipusi dėmesį, kad Donelaitis daug ką yra perėmęs iš senųjų epų, ir ne tik herojinių, bet ir didaktinių epų2. Šiuo atžvilgiu Donelaitis mums kuria lietuvišką tautinį epą, kuris, kaip Homero epas, sudaro tautos kalbos, mąstymo, vaizduotės, vertybinių nuostatų lobyną; tai – ne paprastas pasakojimas, o tradicijos tekstas, tradiciją saugantis, ją perduodantis.

Kaip pastebi profesorius Albinas Jovaišas, pats Donelaičio hegzametras slepia savyje lietuvybės kodą. Kodėl? Donelaitis rašo hegzametru apie būrų gyvenimą ir būrai, mėždami mėšlą, kalba kaip Olimpo dievai. Nes jis nori parodyti lietuvių kalbos kūrybinę galią. Donelaitis sukuria individualų ir nepakartojamą hegzametrą. Nes tik senoji graikų, lotynų kalbos ir senoji lietuvių kalba bei dabartinė mūsų kalba yra išsaugojusi ilguosius ir trumpuosius skiemenis – to nebeturi kitos Europos tautos. Donelaičio hegzametras remiasi ne tik kirčiuotų ir nekirčiuotų, bet ir ilgųjų bei trumpųjų skiemenų kaita kaip graikų, romėnų hegzametrai. Donelaitis parodo kalbos galimybes: lietuvių kalba yra tokia pat kaip senųjų graikų, romėnų ir mes, lietuviai, verti išlikti šitame Apšvietos pasaulyje.

Dar vienas dalykas. Donelaičio epą, jo tekstą šiandien galime skaityti kaip metafizinę poemą, kupiną lietuviškos mistikos. Donelaitis ginčijosi su Apšvietos pažangos mitu.

Jis vaizduoja pasaulį kaip Dievo sodą, kuriame žmogus turi iškelti pasaulio grožį, pažinti, matyti pasaulį ir su juo susigyventi. Atrasti su juo darną. Ne jį keisti, pertvarkyti, bet su juo susigyventi. Tai buvo esminis Donelaičio ginčas su Apšvietos ideologija.

Darius Kuolys

„Kristijono Donelaičio ‘Metų’ hegzametras savyje slepia lietuvybės kodą“



K. Donelaičio „Metai“:

skaityti / klausyti

Parengė aplinkkeliai.lt

 

  1. Žr.: Albinas Jovaišas, „Kristijonas Donelaitis“
  2. Žr.: Dalia Dilytė, „Kristijono Donelaičio didybė“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *