„Šiuolaikinė medicinos istorija labiau krypsta jau nebe į medicinos atradimų istoriją, o į socialinius ir kultūrinius medicinos aspektus, derindama medicinos istorijos ir pasaulėžiūros, antropologijos, filosofijos istorijos perspektyvas. Tokiu būdu medicinos istorija įgauna humanitarinį veidą“, – sako senosios literatūros tyrinėtoja Dainora Pociūtė, savo pranešime rekonstruodama Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stepono Batoro (1533–1586) mirties istoriją.
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro portretas (1576).
Netikėta valdovo mirtis sukėlė unijinėje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje pirmąją medicininę polemiką tarp dviejų Batoro medikų italų – Nicolo Bucellos ir Simone Simoni – bei atvėrė įvairiausių socialinių, antropologinių, filosofinių perspektyvų.
Kviečiame įsitraukti į polemiką, klausantis Dainoros Pociūtės pranešimo
„Iš sociokultūrinės XVI a. medicinos istorijos Lietuvoje: karaliaus Stepono Batoro mirtis“ 1
„Man patiko tai, ką atrado senosios literatūros tyrinėtoja Dainora Pociūtė. Taigi apie naujoves. Karalius Steponas Batoras buvo pirmasis iš valdovų, kuriam po mirties padarytas skrodimas. Jį inicijavo du tarpusavy konkuravę italų medikai (italų medikai – inovacija Bonos Sforcos dėka!).“
Iš Sigito Gedos dienoraščio (2007 07 20, „Vasara šešėlių tinklą tiesia…“)