Algirdas Julius Greimas

Algirdas Julius Greimas

Šie metai Lietuvoje yra pasaulinio garso semiotiko Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) metai. Seimas, UNESCO 2017-uosius skelbia Greimo metais. Tačiau Lietuvoje vyrauja tyla. Šis skelbimas – tarsi tylus Džiunglių Karaliaus pagarbinimas zoologijos sode. Štai guli vienišas Liūtas Kauno zoologijos sode, sulaukia jubiliejaus ir jį pagarbina kiti džiunglių gyventojai iš kaimyninių narvų (arba išvis nekreipia dėmesio, tingiai praradę bet kokią laukinę pagarbą) bei išorinis pasaulis – skanesniu kąsniu pašeriantieji ir vienkartinį menką šurmulį sukeliantieji.

Va taip atrodo lakesnės fantazijos vaisiaus apipavidalintas Lietuvos intelektualinės erdvės karaliaus (nepabijokime šio žodžio) gimimo metinių minėjimas.

 

Kodėl taip susiklosto, kad šių dienų herojai – menkavertės asmenybės iš „verslo ir pramogų pasaulio“ – sulaukia tiek daug dėmesio ir vertinimų? Kodėl sporto pasaulio veikėjai esti mūsų vieninteliai sektini pavyzdžiai?

Gerai, sakysite, kad ir graikų pasaulyje, mūsų kultūros kilties ištakose, olimpiadų laimėtojų statulos jiems dar gyviems esant stovėjo šalia dievų, o poetai ir lyrikai buvo gatvių, aikščių ir žmonių pokalbių herojai.

Gal jūs ir teisūs, gal elgesio ir kūno pavyzdžiai visada užima šio pasaulio svečio – žmogaus – didžiąją būdravimo dalį. Intelektas reikalauja pastangų ir aukos. Nykūs pavyzdžiai ir pliurpalai žada malonumą ir begalybę. Pasirinkimas – radikaliai prieštaringas ir sudėtingas.

 

Šių dienų Lietuvos filosofai Arvydas Šliogeris ir Arūnas Sverdiolas ne vieną kartą kalbėjo apie iškilią Greimo asmenybę, jo begalinį atsidavimą Lietuvos intelektualinei erdvei, pastangas kelti mąstymo kultūrą. Kurti mąstymo kultūrą Lietuvoje. Prancūzijoje, kurioje Greimas sukūrė savo „akademinį CV“, pokalbis apie Michelio Foucault ar Jeano-Paulio Sartre’o idėjas yra įmanomas su bet kuriuo prancūzu. Lietuvoje pokalbis apie Greimo, Marijos Gimbutienės ar Šliogerio idėjas yra neįmanomas. Greimo svajonė matyti Lietuvą išprususią ir intelektualiai angažuota, deja, trypčioja vietoje. Agrarinė kultūra lenda pro visus kultūros asfalto plyšius.

Sakysite, būti asfalto žmonėmis, būti betoninio miesto žmonėmis nepritinka lietuvio dūšiai. Hmm, net ir poetai (pop-personažai) ir olimpiečiai (sportininkai) esti asfalto ir betono produktai. Tad ar ne laikas Greimo gimimo šimtmečio proga rasti balansą ir pagarbinti Džiunglių Karalių taip, kaip jis to vertas?

Todėl siūlome jums prisiminimą,

Thomo F. Brodeno pranešimą (garso įrašą)

„Intelektualinė Greimo biografija: žvilgsnis iš užjūrio“

iš konferencijos „Baltos lankos“ (2012 07 05, Druskininkai).

 

Tagged with: biografijaBrodenGreimaskūrybasemiotika
 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Set your Twitter account name in your settings to use the TwitterBar Section.