Deleuze’o seminarai – tai prancūzų filosofo Gilles’io Deleuze’o paskaitos Paryžiaus VIII Vinseno-Sen-Deni universitete, kurias sudaro garso įrašai, transkripcijos, jų vertimai į anglų kalbą bei papildoma medžiaga.

„Foucault“ buvo dvidešimt penkių paskaitų seminaras, prasidėjęs 1985 m. spalį ir pasibaigęs 1986 m. gegužę. Šiose paskaitose Deleuze’as pateikė savąją prancūzų filosofo Michelio Foucault darbų interpretaciją ir analizę.

Nagrinėdamas teorinius Foucault pagrindus ir svarbiausias jo temas, Deleuze’as kelias paskaitas skyrė tam, ką pavadino trimis Foucault mąstymo ašimis. Šis seminaras sutapo su Deleuze’o knygos „Foucault“ (1986) publikacija.

1985 m. spalio 22 d. skaitytoje paskaitoje Deleuze’as pristatė pirmąją Foucault mąstymo ašį – istorines formacijas.

Diskusijoje taip pat buvo aptartos šios temos:

Archyvų disciplina; „matyti“ (le voir) ir „kalbėti“ (le parler) kaip istorinių formacijų sąlygos; daiktų pamoka ir gramatikos pamoka, „matyti“ nėra „sakyti“ (dire); piešinys ir tekstas; matomybė ir išreiškiamybė (l’énonçable), matomybės ir pareiškimai.

„Matyti“ ir „kalbėti“ kaip kiekvienam laikotarpiui (époque) būdingos sąlygos, įgalinančios elgseną ir mąstyseną; beprotnamis, ligoninė ir kalėjimas kaip vietos, įgalinančios stebėjimą (font voir); įkalinimo ir įgrotinimo (quadrillage) vietos; anglų filosofas Jeremy’is Benthamas, panoptikumas (le panoptique) ir panoptizmas; kalėjimas kaip šviesos ir šešėlių klausimas.

XVII amžiaus iracionalumas (déraison) ir matomybės vietos; pareiškimų santvarka ir XVII a. baudžiamosios teisės (droit pénal) reforma; disciplinavimo technikos bei teisės pažeidimo sąvokos išradimas.

Diskursyvios ir nediskursyvios formacijos; prancūzų rašytojo Raymond’o Roussel’io kūriniai, įgalinantys matyti: 1) mašinos ir mechaniniai procesai; 2) lingvistinis procesas arba aiškinamoji (énonciatif) santvarka; 3) pareiškimo ir matomybės galybė.

„Matyti“ ir „kalbėti“ disjunkcija arba nesąryšis; matomybės ir pareiškimai kaip sąlygos; primatas bei pareiškimų ir matomybių nenugalimumas; prancūzų literatūrologo, filosofo ir rašytojo Maurice’o Blanchot tekstas „Begalinis pokalbis“ (L’entretien infini).

Atvaizdas kaip vietų be įvykių pristatymas; matomybės kaip nuolatos fiksuojami pareiškimai, ir jųdviejų kova; istorinės formacijos bei pareiškimų ir matomybės erdvių sampyna (l’entrelacement) arba derinys; žinojimas kaip procedūra (matomybės procesas + išreiškiamybės procesas).

Ángel Mateo Charris. Lost (2010, fragmentas: Deleuze, Foucault)
 

Žemiau pateikiame paskaitos garso įrašą, padalintą į tris dalis, taip pat ištisą paskaitos garso įrašą bei paskaitos transkripciją į prancūzų kalbą:

 

Foucault: 1 dalis

Foucault: 2 dalis

Foucault: 3 dalis

Foucault: ištisa paskaita

Foucault: paskaitos transkripcija [PDF]

 

Vertė ir parengė Linas Jankauskas

Parengta pagal: ubu.com/sound/deleuze.html

 

Susiję tekstai:

Michel Foucault. Omnes et singulatim: politinio proto kritikos link (I)

Michel Foucault. Omnes et singulatim: politinio proto kritikos link (II)

Michelis Foucault anapus gėrio ir blogio

Galios diskursas ir kritiškai mąstančio intelektualo pozicija: M. Foucault (1)

Galios diskursas ir kritiškai mąstančio intelektualo pozicija: M. Foucault (2)

Deleuze’o koncepto samprata

Tagged with: DeleuzeFoucaultistorijakalbapaskaitateisėvaizdas
 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Set your Twitter account name in your settings to use the TwitterBar Section.