Tema apie civilizaciją visų pirma skamba kaip galimas dviejų požiūrių deklaravimas: a) Oswaldo Spenglerio teorijos apspręsties, taigi ir į praeitį grimzdantis, požiūris kalbėti apie mus įtakojančius ir lemiančius veiksnius; b) pompastiškas pseudomoksliškas „šviesaus rytojaus“ pasiekimas dėl visuomenės evoliucinės raidos.

Arūnas Sverdiolas. Kadras iš TV laidos „Mokslo ekspresas“

Tačiau Arūnas Sverdiolas savo pranešime „Civilizacija ir/ar decivilizacija“ apmąstymą apie civilizaciją pasuka kita linkme: ieškoma kultūros pagrindų transformacijos taškų. Sverdiolui svarbu identifikuoti kultūros vyksmo trajektoriją, o jos pagrindimas esti viena iš jo mąstymą apsprendžiančių mąstymo gijų. Šios temos eksplikacijai jis pasitelkia Norberto Eliaso ir Sigmundo Freudo teorines nuostatas, taip pat keletą probleminių temų (kaip probleminę aplinką) – narciziškumą, egzistenciją, šiuolaikinį mąstymą, – kad tematizuotų svarbiausią minties giją – kultūros pagrindų transformacijos vyksmą. Anot pranešėjo, toks apmąstymas vyksta tarytum savotiškas žaidimas pasistačius keletą figūrų – Freudą, Eliasą ir, matyt, dar keletą kitų neatskleistų.

Pagrindimą Sverdiolas tematizuoja kaip vyksmą, kaip tokį mąstymą, kuris veiksmažodina daiktavardišką civilizacijos apibrėžtį lietuvių kalbos sąvokoje, taigi ir pagrindo substratas esti ne statiškai „negamtiškas“, o judrus istoriškai besiklostantis. Būtent todėl iškyla galimybė konverguoti vieną į kitą apozicijas civilizuotas – necivilizuotas kaip koreliacines sąvokas. Šį teiginį Sverdiolas grindžia pavyzdžiais iš viduramžių kultūrinės aplinkos. Beje, atkreiptinas klausytojų dėmesys į tai, kaip plačiai ir konceptualiai tiksliai pranešėjas argumentuoja savo teiginius, pasitelkdamas įvairius kultūrinius epizodus iš „civilizacijos“ vyksmo istorijos. Ilgainiui pranešime ryškėja ir kiti paties Sverdiolo mąstymą tematizuojantys dalykai, kai traktuojama, jog sąmonė yra „mažiau“ nei egzistencija, o tuomet nepakanka kultūrinio (įprasta prasme) konteksto, kad būtų išsamiai aprašytas iškeltas uždavinys, todėl būtina įtraukti egzistencinį matmenį, bet šis taip pat tematizuojamas kultūriškai: egzistencija susiejama su Freudo koncepcijos epizodais, papildytais Gilles’io Deleuzo kritiniais teiginiais.

Šis aprašas tik trumpai nurodo sodrų pranešimo turinį, kuris klausytojui suteiks ne vieną kryptį plėtoti savo mintį. Kodėl procesualus civilizacijos vyksmas, Sverdiolo siejamas su praeitimi, vis dėlto nesugriūna? Ar kultūriškai apspręsta egzistencija nėra tapusi socialiniu konstruktu? Kodėl baimės motyvas tampa faktoriumi, civilizuojančiu ego? Ar civilizaciją „padarius totaliai vykstančia“, nėra eliminuojamas šios sąvokos turinys, nes viskas tampa besicivilizuojančiu, taigi kultūriškai besivystančiu, dalyku?

Arūno Sverdiolo pranešimas (garso įrašas)
„Civilizacija ir/ar decivilizacija“
„Baltos lankos“, Druskininkai, 2014 07 05
Tagged with: civilizacijaEliasFreudkultūraSverdiolas
 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Set your Twitter account name in your settings to use the TwitterBar Section.