Prisimindami, kad šiemet 400-osios anglų poeto ir dramaturgo Williamo Shakespeare’o mirties metinės, publikuojame Sauliaus Žuko pranešimą

„Apie meilę. Shakespeare’as ir Vaižgantas“[1].

Pranešimo pavadinimas išduoda, kad turimas omenyje ne vien žymusis anglų menininkas. Pranešėjas kelia teorinį klausimą semiotiniame kontekste: „Kaip meilės intriga išsidėsto naratyvinėje schemoje?“ Gvildendamas šią problemą, S. Žukas pasitelkia keletą kūrinių – W. Shakespeare’o „Romeo ir Džiuljetą“, Vaižganto „Dėdes ir dėdienes“, kelias Alphonso Lingio esė, Stendhalio „Apie meilę“ ir Charles’io Baudelaire’o sonetą „Praeivė“.

 

  1. [1]Konferencija „Baltos lankos“, 2014 07 04, Druskininkai.
Tagged with: BaudelairekūrybaLingissemiotikaShakespeareStendhalVaižgantasŽukas
 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Set your Twitter account name in your settings to use the TwitterBar Section.