Arvydo Šliogerio paskaita

pagal | 2012 09 12

1944-ųjų rugsėjo 12-ąją gimė Arvydas Šliogeris. Mes paprastai sakome, kad jis yra filosofas, mąstytojas, o šis atsako esąs matytojas: per pastaruosius metus susiformavo savitas profesoriaus dalykų matymas, išeities taškas, nusakomas žodžiais „Aš matau“, o tai, pasak jo, – filosofinio susitikimo su pasauliu pirminė ir paskutinė sąlyga.

Šiandien A. Šliogeriui sueina 68 metai. Lietuvių filosofo mėgstamų graikų liudijimu, Sokratas, būdamas tokio amžiaus, intensyviai veikė ir dalyvavo polio gyvenime – mąstė, diskutavo ir nenuilsdamas filosofavo bet kurioje vietoje su bet kuriuo sutiktuoju. Su juo troško susitikti, pasiklausyti ir klausti. Šia proga siūlome susitikti su Arvydu Šliogeriu ir jo pasiklausyti, keliant amžiną ir svarbų filosofijai klausimą, kas yra filosofija.

Arvydas Šliogeris. Zitos Šliogerienės nuotrauka

Garso įrašas:

Arvydo Šliogerio paskaita Vilniaus universitete 2011 04 14

27 komentarai

  1. martynas

    Mano gerbiamas profesorius taip niekindamas rytų išmintį, galiausiai pradėjo teigti beveik tą patį, kuo ta rytų išmintis visada ir garsėjo: tikrove anapus kalbos, apie rymantį kismą ir t.t…

    Atsakyti
    1. Linas lj

      Garso įrašas įkeltas į google dokumentus ir čia perklausa negalima, įrašą reikia atsisiųsti į kompiuterį ir perklausyti jame. Ką tik atsiunčiau į kompiuterį ir atidariau trimis skirtingais grotuvais – garso įrašas tvarkoje, – Šliogeris porina, ir porina labai įdomiai 🙂

      Atsakyti
  2. Aidas

    Filosofija, mano manymu, neretai pasižymi daugiareikšmiškumu. Todėl A.Šliogerio tekstuose galima aptikti idėjų, kurios yra Rytų išmintyje ar teologijoje. Nors pats A.Šliogeris ir atsiriboja nuo tų idėjų, bet, matomai, mąstymo struktūros pas visus žmones vienodos.
    Gal kas gali pasakyti, ar A.Šliogeris pastoviai „mato” daiktus, ar tik kartais, ar tik yra „matęs”, ir kaip jis tai daro.

    Atsakyti
    1. Aidas

      Ir dar klausimėlis.
      Jei negalioja A.Šliogerio niekinamas principas „Tat tvam asi”, tai kaip galimas pažintinis santykis? Juk santykis galimas tik tarp giminingų, tos pačios plotmės daiktų.

      Atsakyti
  3. T.

    Mano supratimu, šioje filosofijoje kalbama tikrai ne apie gnoseologinį santykį. Bekalbė tikrovė, ar anapus kalbos rymantys daiktai pažįstami per patyrimą. Pasauliui atsiveriama egzistenciškai, per penkias pamatines žmogaus jusles – regą, klausą, lytą, skonį, uoslę, bei šių juslių sintezę, t. y. bendrąją juslę (sensus communis). Kaip bebūtų, visada vyrauja kokia nors pamatinė juslė, nes bendroji juslė galiausiai teatveria jokybę. Filosofo pamatinė orientacinė, arba karališka juslė yra rega, nes ji individualizuoja esinius, geriausiai apibrėžia jų ribas, leidžia pamatyti kuo jie skiriasi vieni nuo kitų, tuo pačiu pažinti jų individualiasias savybes. Deja, mūsų laikais vyrauja taktilinė bei skonio juslės, todėl šios civilizacijos pamtinės orientacijos tapo pornografija ir kulinarija 🙂

    Atsakyti
    1. Aidas

      Ačiū, T., už paaiškinimą.
      Kaip supratau A.Šliogeris savo filosofijoje nesistengia aprėpti ir pažinti visko. Be to, jis atmeta mokslines ir religines prielaidas, filosofuoja tik iš akivaizdžių prielaidų.

      Atsakyti
  4. T.

    Taip, mano supratimu čia ir glūdi mąstymo autentika. Tarsi remiamasi fenomenologine tradicija, grįžtama prie pačių daiktų, bet netampama mokyklos ortodoksu, nepretenduojama į visažinystę. Filosofas nėra žynys, guru ar mahatma, visada išlieka sokratiškoji „nežinojimo prezumpcija” (žinau, kad nieko nežinau), kurią užmiršus neišvengiamai tampi kliedėtoju.
    Na o gnoseologinis pažinimas šioje filosofijoje traktuojamas kaip agresyvus pragmatinis (o ne teorinis)hominido santykis su kitybe, nepripažįstant nežmogiškumui savarankiško ontologinio statuso. Gnoseologinėje tradicijoje viskas kas yra, yra žmogus.

    Atsakyti
    1. Aidas

      Dar kartą ačiū, T., už puikų paaiškinimą, skaitinėsiu A.Šliogerio raštus.

      Atsakyti
  5. Linas lj

    Aidai, kviečiu perskaityti naują Arvydo Šliogerio ir aplinkkeliečio Virginijaus Gusto knygą „Pokalbiai apie esmes”. Tai yra puikus įvedimas į Šliogerio filosofiją. Garantuoju, kad knyga įsiurbs…gerąja prasme.

    Atsakyti
    1. Aidas

      Ačiū, Linai, šią perskaičiau. Šiaip A.Šliogerį kaip ir suprantu, bet ne iki galo. Ne su visais jo teiginiais asmeniškai ir sutinku. Tačiau toje pozicijoje, kurioje jis yra apsibrėžęs, jam prieštarauti labai sunku.

      Atsakyti
      1. Aidas

        O nesutinku štai su kuo.
        Aš asmeniškai būčiau linkęs siaurinti nežinojimo prezumpcijos ribas. Štai A.Šliogeris teigia, kad Rytų išmintis ar Vakarų Krikščioniškoji bei gnostinė išmintys klaidingos.Aš sakyčiau – nežinau, klaidingos jos ar teisingos; žinau tik tai, ką pats žinau; o pats žinau tik tai, ką patiriu/matau.
        Perskaitytas A.Šliogerio knygas (10 vnt.) radau kam dovanoti, tam žmogui tikrai reikia. Jei A.Šliogerio knygose dviejų trečdalių (kaip minimum) teksto nesudarytų kitų išminčių neigimas, o būtų tik tai, ką mato ir mąsto A.Šliogeris (nežinau, ar įmanoma įtvirtinti savo išmintį neneigiant kitos išminties; šito tikrai nežinau)tikrai jas pasilikčiau.
        Bet, šiaip, nebėra reikalo. Gerbiamas A.Šliogeris savo filosofiją ir metodą jau perteikė, ačiū jam už tai.

        Atsakyti
  6. T.

    Puiku, kai žmonės nepernelyg prisiriša prie savo knygų, jomis dalinasi. Tai leidžia netapti kalbos mulkiu, su skepsiu, ironija bei humoru žvelgti į viską, kas pernelyg žmogiška:)

    Atsakyti
  7. ABC

    Kaip derinama teorinė žiūra (dievožiūra) su karališka jusle – rega? Kaip teorinis hominido santykis su kitybe kombinuojamas su patyrimu? Kaip ten sako profesorius, tik įslinkęs į Niekio tunelį galiu atsigręžti į bekalbius daiktus?

    Atsakyti
  8. T.

    Kodėl rega (dievožiūra) karališka juslė? Daug nesiplečiant todėl, nes tradiciškai Dievas laikomas visa ko karaliumi. Ir taip jau susiklostė, kad juslės turi hierarchiją, yra aristokratiškos juslės, ir yra vulgariosios. Vulgariausioji, kiek žinau, yra laikoma uoslė. Kaip kitaip paaiškinti, pavyzdžiui, kad laikoma netaktiška ką nors viešumoje apuostinėti? Aristokratiškos natūros netgi nemėgsta, kai juos kas nors liečia. Patys irgi ką nors liečia tik per tarpininką, mūvint pirštinaites,pavyzdžiui,sportuoja irgi su raketėmis. O juslumas ir perteikia patyrimą, kaipgi kitaip? Tai tiek tos paprastos teorijos.

    Atsakyti
  9. Aidas

    Vis tik persigalvojau.
    Jei kas turite pardavimui „Niekis ir Esmas” parašykite.

    Atsakyti
  10. Tomas

    Negi visi filosofai tokie neišmanėliai ir neišprusėliai kaip Šliogeris?

    Atsakyti
  11. Remigijus

    A.Sliogerio geba vadinti daiktus savo vardais(pagonybes prasme) mane visada orientavo ir orientuoja tikroves suvokimo,jos patyrimo link.Aciu JAM uz tai.

    Atsakyti
    1. Linas lj

      Argi universitetų paskaitos yra dalykas, prieinamas vien oficialiems studentams? Paskaitos, bent jau tokio lygio kaip Šliogerio, išvis turėtų būti oficialiai įrašomos, transliuojamos ir skelbiamos internete, kad kiekvienas galėtų jų klausytis.

      Atsakyti
  12. T.>bumbuliui

    Šiaip, matyt, kartkarčiais smagu ir tikrai norisi išgirsti kažką protingo gyvai ir kitiems leisti paklausyti, pajausti nestandartinio mąstymo skonį… Švietėjiška veika, taip sakant, duoklė vyno stebuklui, jazzo sunkiam grožiui ir Transcendencijos paslėpčiai..:)

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *