Gilles’io Deleuze’o abėcėlė: U – tai Un (Vienis)

pagal | 2015 07 23

„Gilles’io Deleuze’o abėcėlė“ (L’Abécédaire de Gilles Deleuze) – aštuonių valandų televizijos filmas, kuriame žurnalistė Claire Parnet kalbina filosofą Gilles’į Deleuze’ą. Pokalbius 1988 m. nufilmavo Pierre’as-André Boutangas, bet oficialus filmo pristatymas įvyko tik 1996-aisiais, jau po filosofo mirties, kaip šis ir pageidavo.

Pokalbiai susideda iš įvairių temų, kurias pristato prancūzų kalbos abėcėlės raidės1.

Pateikiame Deleuze’o abėcėlės raidę U, kuri pristato vienio (pranc. un) temą.

 

 U

U – tai Un

 

Claire Parnet (C.P.): Raidė U yra un (vienis).

Gilles Deleuze (G.D.): Vienis.

C.P.: Taip, vienis: vie-nis…

G.D.: Aha.

C.P.: Taigi filosofija ir mokslas save sieja su universalijomis. Tačiau jūs visada sakote, kad filosofija neturi prarasti sąlyčio su singuliarumu. Ar čia nesama paradokso?

G.D.: Ne, paradokso nėra, mat filosofija ir netgi mokslas neturi nieko bendra su universalijomis. Visa tai yra standartinės idėjos, kylančios iš bendros nuomonės: bendra nuomonė apie filosofiją skelbia, kad ši susijusi su universalijomis; bendra nuomonė apie mokslą skelbia, jog šis susijęs su universaliais reiškiniais, kuriuos visada galima atkurti ir t. t. Net jei paimtume tokią formuluotę kaip „Visi kūnai krenta“, joje svarbu ne tai, kad visi kūnai krenta, o pats kritimas ir kritimo singuliarumai. Net jeigu moksliniai singuliarumai (pavyzdžiui, matematiniai singuliarumai funkcijose, arba fizikiniai singuliarumai, cheminiai singuliarumai, ribiniai taškai ir t. t.) yra atkuriami – ką gi, puiku, tačiau kas iš to? Tatai yra antriniai reiškiniai, universalizacijos procesai; tai, į ką kreipiasi mokslas, yra ne universalijos, o singuliarumai, ribiniai taškai: ar kūnas keičia savo būvį – iš skysto būvio į kietą būvį ir t. t., ir t. t. Filosofija nesisieja su vieniu, būtimi [l’être]. Kvaila šitaip manyti. Tiksliau, ji taipogi susijusi su singuliarumais… Tiesą sakant, mes nuolat visur aptinkame daugį [multiplicité]. Daugis yra singuliarumų visuma. Daugio ir singuliarumų visumos formulė yra n – 1, t. y. vienis visados turi būti atimamas.

Vadinasi, čia reikėtų vengti dviejų klaidų: filosofija nėra susijusi su universalijomis. Taip, yra trys universalijų rūšys, kiekvienas jas gali įvardyti: kontempliacijos universalijos, t. y. Idėjos iš didžiosios „I“, refleksijos universalijos ir komunikacijos universalijos, paskutinis filosofijos universalijų prieglobstis2. [Jürgenas] Habermas mėgsta tas komunikacijos universalijas. Šitai reiškia, kad filosofija apibrėžiama kaip kontempliacija, kaip refleksija arba kaip komunikacija. Visos šios trys apibrėžtys yra labai komiškos, išties juokingos. Kontempliuojantis filosofas – na, tai pokštas. Reflektuojantis filosofas jau nebekelia mums juoko, bet jis dar kvailesnis, nes filosofas nereikalingas, norint reflektuoti. Matematikams nereikia filosofo, norint reflektuoti matematiką. Menininkui nereikia kviestis filosofo, norint reflektuoti tapybą arba muziką. Boulezui3 nereikia filosofo, norint reflektuoti muziką. Manyti, jog filosofija yra refleksija apie bet ką, reiškia paniekinti ir filosofiją, ir tą, ką jį turėtų reflektuoti, nes galų gale refleksijai filosofija nereikalinga. Tai va… O apie komunikaciją gal geriau nė nepradėkime kalbėti. [Deleuze’as juokiasi] Ta idėja, kad filosofija yra bendro sutarimo atstatymas komunikuojant, pasiremiant komunikacijos universalijomis, yra juokingiausia iš visų žinomų idėjų. Filosofija iš esmės neturi nieko bendra su komunikacija. Kaipgi čia yra?.. Komunikacija pati savaime yra visiškai pakankamas dalykas, o visa, kas liečia bendrą sutarimą ir nuomones, paprasčiausiai yra atsakymų išgavimo menas. Filosofija su šituo neturi nieko bendra.

Filosofija (vėl pakartosiu tą, ką kalbėjau pačioje pradžioje) užsiima ne komunikacija, o konceptų kūrimu. Menas nėra nei komunikatyvus, nei refleksyvus. Menas, mokslas ir filosofija nėra nei kontempliatyvūs, nei refleksyvūs, nei komunikatyvūs. Jie kūrybiški, ir taškas. Todėl ir formulė yra n – 1: čia nuslopinamas ir vieningumas, ir universalumas.

C.P.: Jūsų nuomone, universalijos neturi nieko bendra su filosofija?

G.D.: Taip taip, su ja jos neturi nieko bendra. [Deleuze’as šypsosi]

 

Parengė ir vertė Linas Jankauskas

Vertimo šaltiniai:

Gilles Deleuze U as in Un (One) (angliška santrauka; aut. Charles J. Stivale)

U как в Un (Единое) (rusiška stenograma Алфавит Жиля Делёза с Клер Парне, 2012, p.167–168, vert. aut. Glebas Kolomijecas)

Gilles Deleuze U comme Un (video su angliškais subtitrais)

 

  1. Gilles’io Deleuze’o abėcėlė:

    A – tai Animal (Gyvūnas);

    B – tai Boisson (Gėrìmas);

    C – tai Culture (Kultūra);

    D – tai Désir (Geismas);

    E – tai Enfance (Vaikystė);

    F – tai Fidélité (Ištikimybė);

    G – tai Gauche (Kairė);

    H – tai Histoire de la Philosophie (Filosofijos istorija);

    I – tai Idée (Idėja);

    J – tai Joie (Džiaugsmas);

    K – tai Kant (Immanuel Kant);

    L – tai Littérature (Literatūra);

    M – tai Maladie (Negalavimas);

    N – tai Neurologie (Neurologija);

    O – tai Opéra (Opera);

    P – tai Professeur (Profesorius);

    Q – tai Question (Klausimas);

    R – tai Résistance (Priešinimasis);

    S – tai Style (Stilius);

    T – tai Tennis (Tenisas);

    U – tai Un (Vienis);

    V – tai Voyage (Išvyka);

    W – tai Wittgenstein (Ludwig Wittgenstein);

    X & Y: pasak Claire Parnet, X yra nežinoma, o Y neišreiškiama, todėl iškart einama prie paskutinės prancūzų kalbos abėcėlės raidės

    Z – tai Zig-zag (Zigzagas).

  2. Plačiau šis dalykas išnagrinėtas Deleuze’o ir Guattari veikale „Kas yra filosofija?“ (Qu’est-ce que la philosophie?, 1991).
  3. Pierre Boulez (g. 1925) – prancūzų kompozitorius ir dirigentas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *