Draugystė yra taip tvirtai suaugusi su pačiu filosofijos apibrėžimu, jog galima tarti, kad be jos filosofija realiai yra neįmanoma. Draugystę ir filosofiją sieja toks gilus intymumas, jog pastaroji savo pačios pavadinimu apima philos, draugą, ir, – kas dažnai nutinka kiekvieno pernelyg didelio artumo atveju, – rizikuoja šio neperprasti. Klasikiniame pasaulyje šis draugo bei filosofo mišrumas ir beveik konsubstancialumas buvo savaime suprantamas.
Filosofo ir tapytojo susidūrimas: Michelis Foucault kreipia žvilgsnį į Édouardo Manet tapybos kūrinius.
Pristatome Foucault paskaitos dalį, kurioje nagrinėjami apšvietimo ir šviesos klausimai Manet tapyboje. Aptariami pirmieji problematikos paveikslai – „Fleitininkas“ ir „Pusryčiai ant žolės“.
Gruzinų filosofas Merabas Mamardašvilis antikos filosofijai buvo skyręs du savarankiškus kursus. Vieną skaitė 1979 metais, kitą – po metų. Pristatome pirmojo paskaitų kurso, kurio išliko tik fragmentai, paskutinę paskaitą. Jos vertimas į lietuvių kalbą pirmąkart pasirodė 1998 m. ir buvo publikuotas nepilnas. Čia pateikiamas papildytas ir pataisytas paskaitos vertimas.
Amerikiečių rašytojas ir poetas Charlesas Bukowskis laiške, skirtame bičiuliui leidėjui, svarsto apie samdomo darbuotojo, dirbančio nemėgstamą darbą, dalią ir rutulioja mintį, kad vieną dieną, nepaisant prarasto laiko, turėtume ryžtis keisti malonumo neteikiančią padėtį. Kad ir kokios sunkios ir skausmingos būtų to ryžto pasekmės, pasiduoti negalime, kadangi tik tokia kova yra tikra. Kova, galiausiai leisianti pasidžiaugti bent jau nevisiškai prašvaistytu gyvenimu.
Filosofo ir tapytojo susidūrimas: Michelis Foucault kreipia žvilgsnį į Édouardo Manet tapybos kūrinius.
Tęsiame Foucault paskaitos dalį, kurioje kalbama apie tai, kaip Manet savo drobėse vaizduoja erdvę. Aptariami paskutiniai šios problematikos paveikslai – „Oranžerijoje“, „Padavėja su alaus bokalais“ ir „Geležinkelis“.
Kur baigiasi realybė ir prasideda siurrealybė? Galėtume valandų valandas praleisti priešais Hieronymuso Boscho paveikslą „Žemiškų malonumų sodas“, mąstydami apie šį klausimą. Tapytoja siurrealistė Leonora Carrington, prieš jos protui iškeliaujant į keistą kelionę, būtent taip ir padarė. Prado muziejuje Madride menininkė, susidūrusi su Boscho kūriniais, aptiko įkvėpimo šaltinį.
Filosofo ir tapytojo susidūrimas: Michelis Foucault kreipia žvilgsnį į Édouardo Manet tapybos kūrinius.
Jūsų dėmesiui – paskaitos dalis, kurioje nagrinėjama drobės erdvės problematika: kokiu būdu Manet vaizduoja erdvę? Aptariami penki tapytojo paveikslai – „Muzika Tiuilri sode“, „Kaukių balius operoje“, „Maksimiliano egzekucija“, „Bordo uostas“ ir „Aržantėjus“.