Temos Archyvai: Pranešimai

Vaizdo vieta semiotiniame generatyvume ir etnosemiotinės perspektyvos

pagal | 2017 04 30

Francesco Marscianis – italų semiotikas, Bolonijos universiteto profesorius, susijęs su Algirdo J. Greimo ir Umberto Eco mokyklomis (Marscianio disertacijai apie semiotikos racionalumą pradėjo vadovauti Greimas, o užbaigė Eco, todėl greimininkai jį laiko Eco sekėju, o pastarieji – greimininku). Jam pačiam visada rūpėjo, kokios yra šių dviejų mokyklų pamatinės prielaidos, kurios grindžia jų metodinį, epistemologinį ir… Skaityti toliau »

Intelektualinė Greimo biografija: žvilgsnis iš užjūrio

pagal | 2017 03 09

Šie metai Lietuvoje yra pasaulinio garso semiotiko Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) metai. Seimas, UNESCO 2017-uosius skelbia Greimo metais. Tačiau Lietuvoje vyrauja tyla. Šis skelbimas – tarsi tylus Džiunglių Karaliaus pagarbinimas zoologijos sode. Štai guli vienišas Liūtas Kauno zoologijos sode, sulaukia jubiliejaus ir jį pagarbina kiti džiunglių gyventojai iš kaimyninių narvų (arba išvis nekreipia dėmesio, tingiai praradę… Skaityti toliau »

Delokalizacija – būtinoji politinio žinojimo prielaida? H. Arendt politinės minties evoliucija

pagal | 2017 01 31

Ankstyvajame savo karjeros periode Hannah Arendt aiškiai oponavo platoniškajai politinio mąstymo paradigmai, kurią ji buvo linkusi vadinti antipolitine ar bent jau nepolitine. Nuostata, kad politiniam žinojimui būtina metafizinė esmėžiūra, anot Arendt, yra depolitizuojanti, skatinanti atsitraukti nuo polio reikalų, kasdienių nuomonių ir intersubjektyvių ryšių, besiformuojančių čiadabartiškumo, o ne amžinybės horizonte. Siekis palikti olą, šešėlių kalėjimą ir… Skaityti toliau »

Materialiosios meno tiesos problema V. Sezemano estetikoje

pagal | 2017 01 07

Fenomenologas Dalius Jonkus toliau gilinasi į filosofo Vosyliaus Sezemano (1884–1963) estetiką, bandydamas ją suprasti ankstyvosios fenomenologijos kontekste. Jo manymu, 1970 m. išleidus Sezemano veikalą „Estetika“, filosofas liko nesuprastas, kadangi aktualumą prarado tam tikras ankstyvosios fenomenologijos kontekstas (turimi mintyje Edmundas Husserlis, Maxas Scheleris, Wilhelmas Schappas, Martinas Heideggeris, Dietrichas von Hildebrandas ir kt.) Todėl Sezemanas labiau bandė… Skaityti toliau »

Transcendentalinė ir eidetinė redukcija

pagal | 2016 11 29

Tai Algio Mickūno žodis. Tiek daug kartų girdėtas ir vėl girdimas. Tarytum aidas, kuris nenustoja skambčioti supratimo sluoksniuose. Mickūno žodis – toks artimas, tarsi besikartojantis, bet tuo pačiu užmirštas, nenaudojamas ir svetimas nuolatinėje kasdienybės tėkmėje. Tas, atrodytų, lengvas, suprantamas, įkandamas ir žinomas žodis. Bet, nusileidus uždangai, Algiui apleidus sceną, salę, tiesioginę patirtį ir akiratį, šis… Skaityti toliau »

Materialinių poreikių imperatyvumas: E. Levinas

pagal | 2016 11 17

Jolantos Saldukaitytės pranešimo išeities taškas yra permąstyti prancūzų filosofo Emmanuelio Levino etinės metafizikos teiginį „Etika – tai pirmoji filosofija“ ir jo imperatyvą apie begalinę atsakomybę už kitą žmogų… Nepaisant filosofo teiginių apie nekūnišką veidą ir pan., kūniškumas Levino filosofijoje nėra pašalintas, veikiau priešingai, kūnas, kaip ir kūniškų materialinių poreikių patenkinimas, yra vienas esminių momentų jo… Skaityti toliau »

Apie meilę. Shakespeare’as ir Vaižgantas

pagal | 2016 10 17

Prisimindami, kad šiemet 400-osios anglų poeto ir dramaturgo Williamo Shakespeare’o mirties metinės, publikuojame Sauliaus Žuko pranešimą „Apie meilę. Shakespeare’as ir Vaižgantas“. Pranešimo pavadinimas išduoda, kad turimas omenyje ne vien žymusis anglų menininkas. Pranešėjas kelia teorinį klausimą semiotiniame kontekste: „Kaip meilės intriga išsidėsto naratyvinėje schemoje?“ Gvildendamas šią problemą, S. Žukas pasitelkia keletą kūrinių – W. Shakespeare’o… Skaityti toliau »