Temos Archyvai: Sekant filosofijos pėdomis

Medijų visuomenės kritika Jeano Baudrillardo filosofijoje (2)

pagal | 2012 10 29

2 dalis ISTORIJOS NEBUVIMO SAMPRATA   Kritinė masė Jeanas Baudrillardas istorijos išnykimą aiškina iškeldamas dvi hipotezes. Pirmoji hipotezė siejama su modernybės, technologijų, medijos įvykių akceleracija bei visais ekonominiais, politiniais ir seksualiniais mainais. Šie procesai įtakojo tai, ką Baudrillardas vadina „pabėgimo greičiu“ (escape velocity), greičiu, reikalingu kūnui išsilaisvinti nuo planetos gravitacinio lauko, kitaip tariant, realybės ir… Skaityti toliau »

Filosofinė vaizdinio refleksija kinematografijoje (3)

pagal | 2012 10 13

Gilles’io Deleuze’o vaizdinio-laiko koncepcija „Nėra visiškai teisinga sakyti, jog kinematografinis vaizdinys yra dabartyje. Tai, kas yra dabartyje, yra tai, ką vaizdinys ‘reprezentuoja’, bet ne pats vaizdinys, kaip toks, kuris kine, kaip ir paveiksle, maišomas su tuo, ką jis reprezentuoja. Pats vaizdinys yra sistema santykių, esančių tarp elementų, tai yra eilė laiko santykių, iš kurių teka… Skaityti toliau »

Medijų visuomenės kritika Jeano Baudrillardo filosofijoje (1)

pagal | 2012 10 07

Globalizacijos procesams, technologiniams pasiekimams bei naujoms medijų formoms radikaliai transformavus visuomenės struktūrą, tradicinės visuomenės kritikos teorijos tapo nebepajėgios analizuoti šiuolaikinę visuomenę. Minėti procesai iškėlė naujas istorizmo, socialinės teorijos, moralės ir kitas problemas. Šiuolaikinėje visuomenėje išryškėjo ir iki šiol nepastebėti fundamentalūs filosofiniai klausimai. Prancūzų filosofo Jeano Baudrillardo kritika šiuolaikinės visuomenės atžvilgiu yra išsami; jis nagrinėja ir… Skaityti toliau »

Kelios pastabos apie absoliučios transcendencijos atradimą

pagal | 2012 09 16

Įdomus dalykas filosofijoje sietinas su viena iš pirmo žvilgsnio keista problema: filosofijos chrestomatijose ir filosofų raštuose fiksuojama nuolatinė pastanga apmąstyti klausimą „kas yra filosofija?“ Tačiau, skaitant filosofų raštus, nuolat studijuojant ar diskutuojant filosofijai priskiriamose teritorijose, šis klausimas iškyla kaip pamatinis klausimas, prie kurio nuolat sugrįžtama: Platono dialoguose viena iš pagrindinių turinio gijų yra filosofo skirtingumo… Skaityti toliau »

Veido prasmė Levino filosofijoje

pagal | 2012 08 13

Knygoje „Totalybė ir begalybė“ Emmanuelis Levinas labai daug dėmesio skyrė veidui. Kalbėdami, kūną mes linkę suprasti kaip visu ūgiu matomą objektą. Tačiau Levinas pastebėjo, kad susitikę su žmogumi visų pirma žiūrime į veidą, akis ir nepuolame nužvelgti viso kūno. Taip pat jis pabrėžė, kad tik veidas yra bendravimo šaltinis, kuris parodo atsaką į kitą, emocijas,… Skaityti toliau »

Nietzsche’s krikščioniškojo religijos kulto kritika

pagal | 2012 05 20

„Galų gale, aš su didžiausiu malonumu būčiau likęs Bazelio profesoriumi, nei tapęs Dievu. Tačiau aš neišdrįsau tiek atsiduoti savo egocentrizmui, tuo jį ir iškeldamas, kad sugebėčiau atsisakyti nuo pasaulio sukūrimo. Jūs gi suprantate, kad tenka kažką aukoti, kaip ir kur begyventum…“ Iš F. Nietzsche’s laiško Jacobui Burckhardtui 1889 m. sausio 6 d.   Ši Friedricho… Skaityti toliau »

Kas yra „postmodernizmas“?

pagal | 2012 04 30

… Kelios pastabos apie svarstymo sudėtingumą … Kelti klausimą taip, kaip jis keliamas čia, gana keblu ir rizikinga. Jau XX amžiaus pradžioje Martinas Heideggeris ir Ludwigas Wittgensteinas savo darbuose visus po jų gyvenančius ir mąstančius filosofus priešpastatė prieš klausimo/teiginio „Yra?/Yra“ problemą. Heideggerio pastanga atskleisti to, kas yra, būtiškąjį profilį, o Wittgensteino siekis demarkuoti to, apie… Skaityti toliau »