Viena iš Atvirosios prieigos judėjimo gairių:

Senos tradicijos ir naujos technologijos samplaika suteikia visuomenei dar neregėtos gėrybės galimybę. Sena tradicija yra mokslininkų ir tyrinėtojų noras mokslo bei žinių labui neatlygintinai publikuoti savo tyrimų vaisius moksliniuose žurnaluose. Nauja technologija yra internetas. Gėrybė, kurią visuomenei žada ši samplaika, yra pasaulinis elektroninis recenzuojamos mokslinės literatūros žurnalų platinimas bei visiškai laisva ir nevaržoma prieiga prie žinių visiems mokslininkams, tyrinėtojams, mokytojams, studentams ir kitiems smalsuoliams. Panaikinus kliūtis, užtveriančias prieigą prie tokios literatūros, paspartės tyrimai, pagerės švietimas, prasidės žinių dalybos tarp turtuolių ir vargšų bei vargšų ir turtuolių; ši literatūra pasieks aukščiausią naudingumo pakopą bei paklos pamatus, vienijant žmoniją bendram intelektualiniam pokalbiui ir žinių siekimui.

Laisvas ir nevaržomas internetinis pasiekiamumas, kurį mes vadiname atvirąja prieiga (open access), iki šiol dėl įvairių priežasčių apsiribojo tik nedidelėmis mokslinės literatūros žurnalų nuotrupomis. Daugybė skirtingų iniciatyvų patvirtina, kad net ir tokius ribotus rinkinius, pasiekiamus per atvirąją prieigą, skelbti apsimoka, nes jie suteikia skaitytojams nepaprastą galią rasti ir naudoti aktualią literatūrą, o autoriams ir jų kūriniams – naują neaprėpiamą matomumą, skaitomumą bei poveikį. Siekiant kiekvienam užtikrinti šią gėrybę, raginame visas suinteresuotas institucijas ir asmenis padėti atverti prieigą prie šios literatūros bei pašalinti kliūtis, ypač kainų kliūtis, kurios užtveria kelią žengti pirmyn. Kuo daugiau mūsų prisidės šalinant šias priežastis, tuo greičiau pajusime atvirosios prieigos naudą.

Literatūra, kurią mokslininkai pateikia pasauliui neatlygintinai, turi būti laisvai pasiekiama internete. Pirmiausia, šiai kategorijai priskiriami recenzuojami žurnalų straipsniai, tačiau tai gali būti ir bet kokie nerecenzuoti rankraščiai, kuriuos mokslininkai galbūt norės paskelbti internete, tikėdamiesi sulaukti atsiliepimų arba norėdami pranešti kolegoms apie svarbius atradimus. Esama daugybės prieigos laipsnių ir tipų, leidžiančių geriau ir lengviau pasiekti tokią literatūrą. Mūsų minima „atviroji prieiga“, leisianti pasiekti šią literatūrą, reiškia jos laisvą pasiekiamumą internete, kuris užtikrina visų vartotojų teisę skaityti, atsisiųsti, kopijuoti, platinti, spausdinti, atlikti paiešką ar pateikti nuorodas į pilnus straipsnių tekstus, juos nuskaityti indeksavimui, perduoti kaip duomenis programinei įrangai arba panaudoti bet kokiu kitu teisėtu tikslu, nepatiriant finansinių, teisinių ar techninių kliūčių, išskyrus tas, kurios būtinos, norint naudotis internetu. Vienintelis atgaminimo ir platinimo apribojimas bei vienintelė autorinių teisių sąlyga šioje srityje turi būti autorių teisė kontroliuoti savųjų darbų vientisumą ir reikalauti tinkamai nurodyti autorystę bei citavimą.

Recenzuojamos mokslinės literatūros žurnalai turi būti nemokamai pasiekiami skaitytojams, tačiau tai nereiškia, kad jų publikavimas nieko nekainuoja. Vis dėlto įvairūs eksperimentai patvirtina, jog bendros išlaidos, teikiant atvirąją prieigą prie tokios literatūros, yra žymiai mažesnės nei tradicinių sklaidos formų išlaidos. Galimybė taupyti lėšas ir tuo pačiu išplėsti sklaidos ribas šiandien yra stipri paskata profesionalų asociacijoms, universitetams, bibliotekoms, fondams ir kitoms įstaigoms naudoti atvirąją prieigą savojoje veikloje. Įtvirtinant atvirąją prieigą, reikės naujų išlaidų padengimo modelių ir finansavimo mechanizmų, bet žymiai mažesnės bendros sklaidos išlaidos užtikrina, kad tikslas yra ne trokštamas ar utopinis, o iš tikrųjų įgyvendinamas.

Norint įtvirtinti atvirąją prieigą prie mokslinės literatūros žurnalų, siūlome dvi viena kitą papildančias strategijas.

  • I. Saviarchyvavimas: pirma, mokslininkams, pageidaujantiems laikyti savuosius recenzuojamus žurnalų straipsnius atviruose elektroniniuose archyvuose, reikalingi įrankiai ir pagalba, t. y. tai, kas paprastai vadinama saviarchyvavimu (self-archiving). Jeigu archyvai atitinka standartus, sukurtus Atvirų archyvų iniciatyvos (Open Archives Initiative), tuomet paieškos varikliai ir kiti įrankiai gali traktuoti atskirus archyvus kaip vieną. Dėl to vartotojams, norintiems rasti archyvus ir naudotis jų turiniu, nebereikia žinoti, kokių archyvų esama ar kurioje vietoje jie patalpinti.

  • II. Atvirosios prieigos žurnalai: antra, mokslininkams reikia priemonių, kad būtų pradėtas naujos kartos žurnalų pasiekiamumas per atvirąją prieigą, o esami žurnalai, pereinantys prie atvirosios prieigos, sulauktų pagalbos. Tokių žurnalų straipsnių sklaida turi būti kuo platesnė, todėl naujieji žurnalai nebesirems autorinėmis teisėmis, kurios riboja galimybes pasiekti kūrinius bei naudotis publikuota medžiaga. Vietoje to bus pasitelkiamos ir autorinių teisių, ir kitos priemonės, užtikrinsiančios pastovią atvirąją prieigą prie visų publikuojamų straipsnių. Kadangi pasiekiamumo kliūtis yra kaina, šie naujieji žurnalai neapmokestins prenumeratos, neims mokesčių už prieigą ir pasitelks kitus metodus, idant padengtų savo išlaidas. Šiam tikslui pasiekti esama daugybės alternatyvių finansavimo šaltinių, įskaitant fondus ir vyriausybes, remiančius mokslinius tyrimus; universitetus ir laboratorijas, įdarbinančius mokslininkus; rėmimo fondus, įsteigtus konkrečios disciplinos ar institucijos; draugus, kuriems rūpi atviroji prieiga; pelną, pardavus priedus pagrindiniams tekstams; fondus, kuriems nebereikia remti prenumeruojamų ar kitaip apmokestintų žurnalų, kadangi jų leidyba nutraukiama arba atšaukiama; net ir pačių mokslininkų įnašus. Atskiroms disciplinoms ar šalims nėra būtinybės palaikyti tiktai vieną iš šių sprendimų; taipogi nereikia liautis ieškoti kitų, kūrybiškų alternatyvų.

Mūsų tikslas – atviroji prieiga prie recenzuojamos mokslinės literatūros žurnalų. Šį tikslą pasiekti padės saviarchyvavimas (I.) ir naujos kartos atvirosios prieigos žurnalai (II.). Tai yra ne tik tiesioginės ir veiksmingos priemonės, padėsiančios pasiekti tikslą; mokslininkai patys gali šitai atlikti savarankiškai, čia ir dabar, nelaukdami pokyčių, kuriuos įtakoja rinkos ar teisės aktai. Mes palaikome abi strategijas, tačiau skatiname išbandyti ir kitokius būdus, kad būtų pereita nuo dabartinių sklaidos metodų prie atvirosios prieigos. Lankstumas, eksperimentavimas ir prisitaikymas prie vietinių aplinkybių yra geriausias būdas užtikrinti, kad pažanga skirtingomis sąlygomis bus greita, saugi ir ilgalaikė.

Siekiant įgyvendinti šį tikslą, Atviros visuomenės institutas, pasaulinis fondas, įsteigtas filantropo George’o Soroso, įsipareigoja suteikti pradinę pagalbą ir finansavimą. Fondas naudos savuosius išteklius ir įtaką, kad plėstų ir skatintų institucinį saviarchyvavimą, inicijuotų naujus atvirosios prieigos žurnalus bei pagelbėtų atvirosios prieigos žurnalų sistemai tapti ekonomiškai patvaria. Kadangi kol kas pagrindą sudaro Atviros visuomenės instituto įsipareigojimai ir ištekliai, šiai iniciatyvai labai reikia kitų organizacijų pastangų bei išteklių.

Kviečiame vyriausybes, universitetus, bibliotekas, žurnalų redaktorius, leidėjus, fondus, mokslo draugijas, profesionalų asociacijas ir atskirus mokslininkus, pritariančius mūsų vizijai, prisijungti prie mūsų, šalinant kliūtis, užtveriančias kelią prie atvirosios prieigos, ir sukurti ateitį, kurioje mokslas ir švietimas galėtų nevaržomai klestėti kiekviename pasaulio kampelyje.

2002 vasario 14, Budapeštas, Vengrija

 

Originalus deklaracijos tekstas:

Budapest Open Access Initiative

 

Vertė Linas Jankauskas

 

Susiję tekstai:

Partizaninės atvirosios prieigos manifestas

Vienijantis su Library Genesis ir Sci-Hub

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Set your Twitter account name in your settings to use the TwitterBar Section.